Sraigių ūkiui išgyventi padeda gurmanai

„Tiesą sakant, nesitikėjome, kad taip įdomiai praleisime laiką“, – susižavėjimo neslėpė kauniečių šeima, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos akcijos „Atviros dienos kaime“ metu atvykusi į sraigių ūkį „Aspersa“ Kaišiadorių rajone. Tokiu netradiciniu ūkininkavimu užsiimančio Ernesto Vaičiaus edukacinė programa „Prancūzija Lietuvos kaime“, supažindinanti su šio verslo ypatumais, akcijos dalyviams neprailgo, o po jo žmonos Daivos paruoštų sraigių gurmaniškos degustacijos kilo noras ir namiškiams tokių lauktuvių parvežti.

Miestiečiai pasirinko netradicinį ūkininkavimą Idėja auginti sraiges kaišiadoriečiui Ernestui Vaičiui kilo prieš keletą metų, nutarus atsisakyti bet kokio samdomo darbo. „Esu statybos inžinierius, dar baigęs verslo valdymą ir organizavimą, žmona – rūbų technologė, – pasakoja E. Vaičius. – Kitaip sakant, buvome tipiški bute gyvenantys miestiečiai, tik įsigiję žemės plotą ir sugalvoję, ką tuose 4 ha daryti, kad išgyventume.“ Pradėję nuo 3 aptvarų, užimančių apie 6 arus, dabar ūkininkai Vaičiai prižiūri beveik 25-is auginamų sraigių arus. „Poros metų prireikė, kol išmokome auginti, ir pradėjome plėstis, – sako E. Vaičius. – Kol dar buvo litai, manėme, kad surinkdami 6 tonas išaugintų sraigių ir turėdami savo gamybą, drąsiai išgyvensime, tačiau euro įvedimas nusiraminti neleidžia...“ Bendras sraigių augintojų entuziazmas Lietuvoje yra gerokai nuslūgęs. Pasak pašnekovo, iš pastaruoju metu įregistruotų bene 20 sraigių ūkių realiai išyvena vos keli. „Sraiges auginame šešerius metus ir jau trejus turime savo gamybą, t. y. patys ruošiame galutinius, vartoti skirtus produktus“, – sako ūkininkas. „Turime europinį numerį, liudijantį, jog mūsų produkacija atitinka griežtus reikalavimus, ir ruošiame sraiges tiek vidaus rinkai, tiek eksportui.“

Lietuvos gurmanai nuo užsieniečių neatsilieka Lietuvoje „Aspersos“ sraigių ūkio produktais domisi restoranai, gurmanų parduotuvės, didžiosios mugės, netrūksta ir individualių užsakymų. „Praėjusį sezoną iš 6 tonų surinktų sraigių gavome apie 2 t jų mėsos, – pasakoja E. Vaičius. – Apie 50 proc. šio kiekio iškeliavo į Italiją, Angliją, Belgiją, likusius 50 proc. suvalgė lietuviai.“ Populiaru šaldytos kiautuose paruoštos sraigės, kurias reikia tik pašildyti, sraigių mėsos įvairiuose padažuose konservai, sraigių ikrai, artimiausiu metu bus pasiūlyta naujiena – vytintos sraigės. Kažkada iš bado pradėtos valgyti, o dabar gurmaniškomis laikomos sraigės, pasirodo, turi itin vertingų maistinių savybių. „Tai iš esmės baltyminis produktas, jo 100 g turi 16 g baltymų, t. y. daugiau nei kiaušinis, – sako E. Vaičius. – Mažai riebalų ir visos aminorūgštys. Žinoma, jei organizmas netoleruoja baltymų, gali ištikti baltyminis šokas nuo per didelio jų kiekio, tačiau ne veltui sraigės nuo seno laikomos vienu stipriausiu afrodiziaku.“ Nors Vaičiams teko neigti stereotipus čia, Lietuvoje, ir užsienyje vis dar gajus įsitikinimas, jog sraiges geriausiai paruošti moka tik prancūzai. „Aspersos“ klientų, įsitikinančių auginamų sraigių kokybe, vis daugėja.

Sraigių ūkyje lankytojų netrūksta Sraigių ūkyje auginamos ne Lietuvoje įprastos vynuoginės, o vadinamosios afrikinės, lietuviškai aptaškytosios Helix aspersa maxima sraigės. Laisvėje jos užauga per pusantrų metų, o ūkyje „Aspersa“ užauginomos per sezoną: papildomi pašarai, intensyvus maitinimas, drėkinimas, laistymas, sudaromos palankios sąlygos – kaip boileriams, pasak E. Vaičiaus. Auginimo sezonas trunka devynis mėnesius: sraigiukai ritinami vasario–kovo mėnesiais, antroje balandžio pusėje keliauja į šiltnamius, o spalio mėnesį aptaškytosios, kurių mėsa gerokai minkštesnė nei vynuoginių sraigių, surenkamos. Sraigių auginimas ir vartoti paruoštų jų produktų gamyba – šeimos verslas, vystomas vien Ernesto ir Daivos Vaičių, taip pat padedančių 20-metės dukros ir jaunesnio sūnaus jėgomis. „Tik kai renkame sraiges sezono pabaigoje, prireikia artimųjų ir draugų talkos, o jei eksportui reikia paruošti didesnius mėsos kiekius, samdome papildomų darbuotojų“, – sako E. Vaičius. „Aspersos“ sraigių ūkyje lankytojų netrūko ne tik gegužės 27–28 dienomis Lietuvoje ir Latvijoje vykusios „Atvirų durų kaime“ akcijos metu – čia dažnos smalsuolių grupelės ar pavieniai asmenys, kurie domisi edukacine programa, organizuojamos įmonių ar organizacijų ekskursijos, populiarėja kitaip švenčiami gimtadieniai ar kitos ypatingos progos.

Gintarė VAICIEKAVIČIŪTĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos