Stabdomi muitų tarifai trąšoms

ES importo tarifai azoto pagrindo trąšoms, įskaitant karbamidą ir amoniaką, bus sustabdyti vieneriems metams, praneša „The Brussels Times“. Šia priemone ES siekia suteikti trumpalaikę pagalbą Europos ūkininkams, perkantiems mineralines trąšas. Europos Komisija tikisi, kad tai padės sutaupyti 60 mln. eurų.

Vis dėlto vis dar galioja viena svarbi neapmuitinamo importo išimtis: iš Rusios ir Baltarusijos siunčiamos prekės nėra atleidžiamos nuo muitų dėl Rusijos agresijos Ukrainoje.

„ES nusprendė, kad sustabdymas nebus taikomas iš Rusijos importuojamiems produktams dėl jos neišprovokuoto ir nepagrįsto agresyvaus karo prieš Ukrainą“, – paaiškino Taryba. – „Jis taip pat nebus taikomas iš Baltarusijos importuojamiems produktams, atsižvelgiant į jos paramą Rusijai ir tarptautinės teisės, pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių nepaisymą.“

Švelnina karo pasekmes

Laikina muitų lengvata įsigalios, kai tik bus paskelbta ES oficialiajame leidinyje. Europos Komisija šią priemonę pasiūlė vasario pabaigoje. Jos tikslas – sumažinti žemės ūkio ir trąšų pramonės išlaidas, smarkiai išaugusias dėl karo Irane bei Hormūzo sąsiaurio blokados.

Tuo pačiu metu ketinama sumažinti ES priklausomybę nuo trąšų produktų iš Rusijos ir Baltarusijos, suteikiant daugiau ir naujų šalių tiekėjų lengvesnę prieigą prie vidaus rinkos.

Praėjusią savaitę Briuselio valdžios pristatytame veiksmų plane Europos Komisija paskelbė apie tolesnes priemones, skirtas sustiprinti trąšų tiekimą Europai ir sumažinti jų kainas.

Tiesa, Artimieji Rytai sudaro tik nedidelę Europai reikalingų trąšų kiekio dalį. Pasak Europos Komisijos, ES tiesioginė priklausomybė nuo Artimųjų Rytų yra apie 3 proc. amoniako ir 1–2 proc. azoto trąšų.

Bemuitis statusas

Konkrečiai, importo muitų taikymo sustabdymas taikomas tik tiems produktams, kurie dar nėra importuojami į ES be muito iš trečiųjų šalių ir kuriems taikoma lengvatinė rinkos prieiga pagal didžiausio palankumo (DPR) principą – standartiniais Pasaulio prekybos organizacijos tarifais, vienodai taikomais prekybos partneriams.

Siekdamas apsaugoti ES gamintojų interesus, Tarybai pirmininkaujantis Kipras pareiškė, kad priemonė apsiriboja prekių kvota, atitinkančia 2024 m. didžiausio palankumo statusą turinčio importo apimtį plius 20 proc. tais pačiais metais iš Rusijos ir Baltarusijos importuoto kiekio.

2024 m. ES importavo 2 mln. tonų amoniako ir 5,9 mln. tonų karbamido, daugiausia azoto trąšų gamybai. Be to, ES importavo 6,7 mln. tonų azoto trąšų ir azoto mišinių.

Didelė dalis azoto pagrindo trąšų importo į ES jau yra neapmokestinamos muitais iš šalių, kurios naudojasi lengvatine prieiga prie Europos rinkos. Nepaisant to, dideli kiekiai ir toliau importuojami iš šalių, kurioms taikomas Bendrasis muitų tarifas. Šiose šalyse muitai svyruoja nuo 5,5 proc. iki 6,5 proc.

Sisteminė krizė

Kaip praneša agentūra „Reuters“, regionuose, kuriuose jau prasidėjo sodinimo sezonas, pastebimi ankstyvi streso požymiai.

Antai Australijos – trečios pagal dydį kviečių eksportuotojos – ūkininkai šiais metais sėja mažiau, rizikuodami gauti iki 40 proc. mažesnį derlių.

Be to, visoje Azijoje ryžių pasiūla šiais metais turėtų sumažėti dėl karo Irane ir kylančio El Ninjo reiškinio.

Kaip rašo just-food.com, dar gegužės 20 d. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) perspėjo, kad laivybos per Hormūzo sąsiaurį kliūtis virsta „sistemine pasauline žemės ūkio maisto krize“, o maisto kainų šokas numatomas per šešis–dvylika mėnesių.

Atspindėdamas šį spaudimą, FAO maisto kainų indeksas balandžio mėnesį kilo trečią mėnesį iš eilės, tam įtakos turėjo didelės energijos kainos ir Artimųjų Rytų konflikto sukelti sutrikimai.

Veiksmų plano keliu

Tarifų sustabdymas atitinka gegužės 19 d. Europos Komisijos priimtą Trąšų veiksmų planą, kuriuo siekiama apsaugoti Europos aprūpinimą maistu nuo geopolitinių krizių ir nepastovių rinkos pokyčių.

Naujai įgyvendintas veiksmų planas suteikia ūkininkams likvidumo lengvatų, pavyzdžiui, sustiprina ES žemės ūkio rezervą ir įveda lanksčias pinigų srautų taisykles pagal Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP).

Per ateinančius metus Komisija ketina sumažinti savo priklausomybę nuo užsienio žemės ūkio žaliavų, plėsdama vidaus gamybą, paspartindama tvarių trąšų alternatyvų komercinį diegimą ir pradėdama ES trąšų vertės grandinės partnerystę, kad būtų užtikrintas skaidrumas.

Parengė Ričardas Čekutis