Stiprybė – darbštūs ir sumanūs žmonės

Pasilikę savo krašte

Upynoje pasitinka seniūnas Donatas Želvys – tikras upyniškis nuo mažens, kaip ir ne vienas čia ūkininkaujantis ar kuriantis savo verslą. Nors seniūnu D. Želvys dirba jau du dešimtmečius, kaip ir pirmaisiais savo seniūniavimo metais, taip ir dabar lieka jauniausiu Telšių r. seniūnu. Kadangi lietus nė nesiruošia trauktis, pokalbiui D. Želvys pakviečia po stogu – į buvusios mokyklos pastatą, kuriame jau laukia ūkininkai Daivaras Skiotys ir Audrius Vasiliauskas, priversti dėl prastų orų laikinai atidėti rudens darbus laukuose.

D. Skiotys „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, jog jų ūkis – šeimos, kartu su tėvu Alvydu ir broliu Žygimantu ūkininkauja tris dešimtmečius. Didžiąją mišriojo ūkio dalį užima augalininkystė, dar laiko ir 100 melžiamų karvių bandą. „Nežinia, kokia pieninės galvijininkystės perspektyva, todėl daugiau investuojame į augalininkystę. Nors pagal tai, ką matome Lietuvoje, ateityje geriausiai gyvuos būtent mišrieji ūkiai“, – teigė ūkininkas.

Tiek D. Skiotys, tiek ir kitas susitikime dalyvavęs upyniškis ūkininkas A. Vasiliauskas tvirtino, kad pastaraisiais metais ūkininkus gamta tikrai labai skriaudžia. Ypač Žemaitijos regioną lietūs dažnai tiesiog skalbia. Sunku būtų buvę anksčiau įsivaizduoti, kad vien per savaitgalį galėtų iškristi iki 100 mm kritulių, bet iškrenta. „Labiausiai pas mus nukentėjo vasariniai kviečiai, nors skęsta visos augalinės kultūros. Išmurdėme laukus per kūlimą, nieko nepadarysi. Keletą metų jausime. Dėl drėgmės nukentėjo ir grūdų kokybė. Dabar, rugsėjui artėjant prie vidurio, dar esu nenukūlęs 120 ha pupų. O kulti tikrai jau laikas. Kaimyniniame Šiaulių r., kiek žinau, ir Kelmėje, pupas ūkininkai jau beveik spėjo nukulti. Mums niekaip nepavyksta. Juokas juokais – į laukus greičiausiai pupų kulti galėsime įvažiuoti žiemą, kai pašals. Tik nežinia, ką rasime. Dabar drėgnoms pupoms išdžiūvus, jų ankštys pradėtų atsidarinėti ir išbyrėtų. Visai tikėtinas ir toks neguodžiantis scenarijus“, – svarstė D. Skiotys.

Upyniškis A. Vasiliauskas – augalininkystės ūkio šeimininkas, ūkininkaujantis jau ilgiau negu dešimtmetį, dirbantis kiek daugiau negu 100 ha žemės. Pagrindinės auginamos kultūros – grūdinės ir pupos. A. Vasiliauskas savo ūkyje tvarkosi vienas, nebent per kūlimą į talką tenka pasiprašyti kaimynų su technika.

Upynos seniūnas D. Želvys pastebėjo, jog didžiąja dalimi seniūnijos gyvenimas ant vietinių ūkininkų ir laikosi. Pasak seniūno, jeigu seniūnijoje žemės savininkais būtų svetimi asmenys, nežinia, koks dabar būtų gyvenviečių likimas.

Seniūnijoje žemės pakankamai derlingos, palyginti su kitomis Telšių r. vietovėmis, siekia 30–40 našumo balų.

Iš kartos į kartą

Ūkininkų nuomone ir įsitikinimu, labiausiai jų verslui trukdo gamta ir valdžios sprendimai, globali politika. Degalai, kaip ir trąšos, jau tampa prabangos preke. „100 ha ūkininkauti, neturint kito darbo ir pajamų, nebeapsimokėtų. Aš, pavyzdžiui, dar turiu įmonių, apsidrausdamas, jei nepavyktų išlaikyti ūkio. Įkurti ūkį nuo nulio, įsigyti viską, ko reikia, beveik nėra šansų“, – ŪP tvirtino A. Vasiliauskas. Pasak Upynos seniūno, seniūnijos ūkių gyvybingumą, stabilumą lemiantis vienas iš svarbiausių veiksnių yra ūkininkavimo tradicijų tęstinumas. „Jei seneliai, tėvai ūkininkavo, tą dažnai daro ir jų vaikai. Iš kartos į kartą taip vyksta. Ir tai labai džiugina“, – teigė D. Želvys.

Ūkininkų nuomone, ūkininkauti iš dalies lengviau būtų susibūrus į kooperatyvus, bet yra įvairių niuansų. Pasak D. Skiočio, anksčiau vokiečių mokslininkai buvo paskaičiavę, jog reiktų tokio galingumo kombaino, kad per porą savaičių pavyktų nukulti visą derlių. „Bet tokios žinios dabar jau smarkiai pasenusios. Dabar, atsižvelgdami į tai, kokius išbandymus siunčia gamta, turime suspėti nukulti javus iki Žolinės. Ir ne per dvi savaites, o mažiausiai perpus greičiau. Tačiau įsigyti labai galingą kombainą kainuoja ir 1 mln. Eur. Kada tokia technika atsipirks? Niekada. Dėl to, kas vyksta pasaulyje, dėl žemės ūkio politikos ūkininkams uždarbis tik mažėja, o paskolos – tik didėja. Apie nežmoniškai pabrangusias serviso paslaugas nė kalbėti nesinori“, – apibendrino D. Skiotys. Kartais, upyniškio teigimu, jam sukirbanti mintis apie, pavyzdžiui, Upynos seniūnijos ūkininkų kooperatyvą. Gal tai būtų išeitis, atsirastų didesnis užtikrintumas, saugumas dėl ateities.

Negerai, pasak ūkininko, jei tik stambieji ūkiai turi geriausius šansus išlikti, o smulkesnieji priversti užsidaryti. Skelbimai apie likviduojamas gyvulių bandas, ūkius, ir ne po vieną, – akis bado kasdien „Man atrodo, būtų geriau, jei, pavyzdžiui, dešimt šeimų iš savo ūkio išgyventų. Tačiau ne visiems pavyksta susitvarkyti. Pieno kaina jau mažesnė už savikainą. Mūsų šeimos ūkio augalininkystė išlaiko pieno ūkį. Bet kiek taip gali tęstis? Metus, antrus? Mažos pieno supirkimo kainos neleidžia ryžtis investuoti į modernesnę, robotizuotą fermą. Domėjausi ir išsiaiškinau, kad pati mažiausia ferma sėkmės atveju atsipirktų maždaug per dešimtmetį“, – apie miglotas perspektyvas kalbėjo ŪP pašnekovas.

Vienybėje – jėga

Upynos seniūnas D. Želvys tvirtino, kad ūkininkais galima vadinti visus čia gyvenančius ir bent kiek žemės dirbančius ar gyvulių turinčius žmones. Upynoje yra ir smulkesnių, ir stambesnių ūkininkų, ir augalininkystės, ir gyvulininkystės ūkių. Tiek D. Skiotys, tiek A. Vasiliauskas priklauso Telšių r. ūkininkų sąjungai (TRŪS), aktyviai dalyvauja organizacijos veikloje.

„Lietuvos ūkininkų sąjunga šiuo metu vienintelė šalyje iš tikrųjų kovoja už ūkininkus. Įvairios akcijos tik parodė mūsų vienybę. Galiu drąsiai užtikrinti, kad Telšių r. ūkininkai yra vieni vieningiausių Lietuvoje. Kai buvo organizuojamas traktorių žygis į Vilnių, dalyvaujančiųjų ieškoti nereikėjo, nereikėjo prašyti ir finansinės paramos. Neseniai pasikeitė TRŪS pirmininkas, dabar vadovauja Rimantas Šerlinskas nuo Luokės, pakeitęs Zitą Dargienę. Svarbiausia, kad ir toliau išlaikomas darbų tęstinumas“, – įsitikinęs D. Skiotys.

Nepaaiškinami dalykai

Nors ūkininkavimas, pasak ŪP pašnekovų, labai sunkus, dažnai neprognozuojamas užsiėmimas, tikri ūkininkai negali be žemės, gyvulių. „Tikram ūkininkui kvepia nupjauta žolė, ramybės jausmas aplanko vienodai dundant kombainams, ranka pati tiesiasi paglostyti gyvulį. Labai teisingas, nors ir įkyrėjęs teiginys apie ūkininkavimą, kaip gyvenimo būdą. Tiesa, nereikia pamiršti, kad pagal patiriamą stresą, įtaką sveikatai, ūkininkavimas yra pavojingiausių užsiėmimų pasaulyje penketuke. Kas kaime, žemės ūkyje mato tik purvą, sunkų darbą, raukosi nuo kvapų, nebus ūkininkas. Taip jau yra“, – nė kiek neabejojo D. Skiotys.

Nebus ūkininkų – nebus ir kaimo

D. Želvys apie seniūnijos ūkininkus išsakė daug gražių žodžių. Pasak jo, Upynos seniūnijos ūkininkai yra pagrindiniai seniūnijos partneriai ir per šventes, sporto renginius, ir sudėtingoms situacijoms atsitikus.

„Nebus per stipriai pasakyta, bet, jei nebus ūkininkų – nebus ir tokio kaimo. Mūsų ūkininkai ne tik labai darbštūs, sumanūs, bet ir aktyvūs, sportiški. Labai stiprios Upynos, Kaunatavos ir Kirklių kaimų bendruomenės. Kai visi bendrai sukimbame, daug ir nuveikiame“, – pasakojo seniūnas.

Upyniškiai, pasak D. Želvio, labai myli kultūrą, yra glaudžiai susiję ir su tikėjimu, katalikybe. Upyna priklauso Šv. Jono Labdario parapijai. Herbo, kurį prieš dešimtmetį patvirtino Heraldikos komisija, viduryje pavaizduotas varpų kryžius, simbolizuojantis upyniškių mokėjimą dirbti žemę ir meilę jai, „u“ raidės vingis – upelis, Upynoje kas metai švenčiamos Oninės. Sportiška seniūnija turi tinklinio, krepšinio, virvės traukimo komandas, dalyvauja ir vikingų valčių varžybose.

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Upyna paminėta 1568 m. Labiausiai miestelis suklestėjo po melioracijos praėjusiame šimtmetyje, kuomet į gyvenvietę buvo sukelti artimiausių kaimų gyventojai. Tuo metu mokykloje mokėsi apie 240 mokinių. Deja, mokykla prieš 5 metus buvo uždaryta. Upynos seniūnijos gyventojų dabar netoli 1,4 tūkst. 

Ūkininkai ne konkuruoja, o vienijasi bendrų problemų sprendimui. Taip Upynoje, parengus projektą, įsteigtas konsultacijų kabinetas. Už konsultacijas gaunamos pajamos skiriamos Upynos gerovei. „Labai protingas sprendimas. Lietuvoje nieko panašaus ir niekur kitur nėra. Bent jau mums neteko girdėti. Manau, kad apskritai Upynos laukia graži ateitis, nes kitaip ir būti negalėtų, kai čia gyvena tiek daug darbščių, verslių žmonių“, – įsitikinęs Upynos seniūnas D. Želvys.  

Autorės nuotraukos

Projektą iš dalies finansuoja