Strasbūre – byla dėl neatkurtų nuosavybės teisių

Pareiškėja į EŽTT kreipėsi dėl to, kad valstybės institucijos atsisakė atkurti jos nuosavybės teises, nes ji pateikė prašomus dokumentus praleidusi nustatytą terminą. Pasak pareiškėjos, jai buvo pranešta apie poreikį pateikti papildomus dokumentus jau suėjus įstatyme nustatytam terminui jiems pateikti.

Pirma, EŽTT pažymėjo, kad valstybės institucijos pranešė pareiškėjai apie tai, kad nepakanka dokumentų jos nuosavybės teisėms atkurti 2007 m. vasario mėn. ir 2011 m. gegužės mėn. (t. y. jau suėjus įstatyme nustatytam terminui dokumentams pateikti). 2014 m. ir 2015 m. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) aiškiai informavo pareiškėją apie veiksmus, kurių ji turi imtis, kad jos nuosavybės teisės būtų atkurtos, įskaitant jos teisę pateikti prašymą teismui atnaujinti praleistą terminą dokumentams pateikti. Pasak EŽTT, reikalavimas pareiškėjai pateikti prašymą teismams, prašant atnaujinti praleistą terminą, nedaro šios teisinės gynybos priemonės neveiksminga arba netinkama šiomis bylos aplinkybėmis, nepaisant to, kad terminas buvo praleistas dėl valstybės institucijos veiksmų. Tačiau tokį prašymą teismui pareiškėja pateikė tik 2016 m. lapkričio mėn., kai NŽT jau buvo atsisakiusi atkurti jos nuosavybės teises ir naujų dokumentų pateikimas nebuvo aktualus. EŽTT padarė išvadą, kad pareiškėja nacionaliniams teismams nesuteikė galimybės ištaisyti administracinių institucijų padarytų klaidų.

Antra, EŽTT konstatavo, kad NŽT Varėnos skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakyme, kuriuo atsisakyta atkurti pareiškėjai nuosavybės teises, nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, bet apie apskundimo tvarką NŽT informavo pareiškėją 2015 m. spalio 19 d. raštu. Tačiau pareiškėja kreipėsi į nacionalinį teismą tik praėjus daugiau negu metams, praleisdama trisdešimties dienų terminą pirmiau minėtam įsakymui apskųsti. Nacionaliniai teismai nustatė, kad pareiškėja svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė, todėl jos prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo netenkino ir pareiškėjos reikalavimą panaikinti minėtą 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymą atsisakė priimti, kaip pateiktą praleidus skundo padavimo terminą. EŽTT konstatavo, kad nacionaliniams teismams buvo užkirstas kelias vertinti atsisakymo atkurti pareiškėjos nuosavybės teises teisėtumą dėl jos pačios nerūpestingumo.

Galiausiai EŽTT atsižvelgė į pareiškėjos argumentą, kad pati valstybės institucija nerūpestingai veikė nuosavybės teisių atkūrimo procese ir ją suklaidino. Šiuo požiūriu EŽTT pažymėjo, kad institucija ėmėsi veiksmų ištaisyti savo klaidas ir informavo pareiškėją apie veiksmus, kurių ji turi imtis šiuo klausimu, tačiau dėl pačios pareiškėjos neveikimo padėtis nebuvo ištaisyta.

EŽTT informacija

123rf  nuotr.