Strateginį planą siūlo koreguoti iš esmės

Kaip teigiama LŽŪBA prezidento Eimanto Pranausko pasirašytame rašte KRK pirmininkui, LŽŪBA išnagrinėjo pirmuosius skelbiamus šių metų pasėlių deklaravimo duomenis ir, apgailestaudama, kad nebuvo įsiklausyta į teikiamus pasiūlymus ir perspėjimus bei EK pastabas, konstatuoja, kad jie visiškai pasitvirtino. SP, ypač ta dalis, kuri Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms suteikė daugiausia savarankiškumo – ekoschemos, patyrė fiasko: planuoti ir faktiniai rodikliai skyrėsi ne procentais, o kartais. Pvz., „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ – 20,5 karto, „Kraštovaizdžio elementai“ – 14,4 karto, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ – 6,6 karto mažiau, negu buvo planuota. Dalyvauti visose ekoschemose nusprendė tik apie ketvirtadalis–penktadalis visų pareiškėjų. Sprendžiant iš deklaravimo duomenų, net bazinė išmoka nesieks viešai deklaruoto 82 Eur/ha dydžio. Atsakomybę dėl to turi prisiimti SP rengėjai, tačiau faktiškai už tai „sumokės“ mažesnes nei tikėjosi išmokas gausiantys žemdirbiai.

LŽŪBA pakartojo dar iki SP patvirtinimo pateiktą svarbiausią pasiūlymą – suplanavus pakeitimus, atlikti SP priemonių poveikio analizę, modeliuoti pagrindinių tipų ūkių paramos dydžius, sumas ir kitus esminius rodiklius, kas nebuvo padaryta teikiant SP.

Todėl LŽŪBA siūlo SP keisti iš esmės ir prašo ŽŪM, o jei jai trūksta kompetencijų – su aukštesnių institucijų pagalba, kreiptis į EK dėl šių SP pakeitimų:

1. Peržiūrėti GAAB ir Valdymo reikalavimus, keliamus bazinei išmokai, įvertinant tai, kad šalies žemdirbiai gaus mažiausią (antra nuo galo) bazinę išmoką.

2. Kaip prognozavo LŽŪBA, žemdirbių dalyvavimas trijose gamybinėse ekoschemose – „Veikla ariamoje žemėje“ („Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“ ir „Neariminės žemdirbystės technologijos“) – buvo žymiai aktyvesnis, negu numatyta SP. Neįsiklausius į perspėjimus, planavimo iš viršaus pasekmė – susidaręs 39 mln. Eur deficitas, palyginti su SP suplanuotomis lėšomis. Dėl to galimas išmokų mažinimas šias ekoschemas įsipareigojusiems įgyvendinti pareiškėjams. LŽŪBA pabrėžia, kad kompensacinių išmokų dydžiai veikloms ariamoje žemėje yra paremti pajamų praradimu, atsiradusiu dėl jų taikymo, todėl reikšmingas išmokų mažinimas yra nepateisinamas. Minėtoms ekoschemoms finansavimas turi būti didinamas.

3. Atsisakyti daugumos nepopuliarių ekoschemų ir poekoschemių („Eroduotos žemės keitimas pievomis“, „Kraštovaizdžio elementai“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „EB svarbos šlapynių tvarkymas“ ir kt.), nukreipiant finansavimą į didelio populiarumo sulaukusias populiarias veiklas ariamoje žemėje.

4. Sugrąžinti Pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą (PLNP) ir kreiptis į EK dėl jos referencijų aktualizavimo. PLNP bent iš dalies kompensuoja išmokų, mokamų Lietuvos žemdirbiams, atsilikimą nuo ES vidurkio. Ji mokama pieno gamintojams, pieninių veislių bulių augintojams – sektoriams, kurie dėl ŽŪM sprendimų traukiasi.

5. Atsisakyti susietosios paramos diferencijavimo pieno ūkiams pagal karvių skaičių. Akivaizdu, kad pieno gamybos sektorius išgyvena kritinį momentą, todėl visų dydžių ūkiai yra vienodai svarbūs konkurencingos ir į eksportą sėkmingai orientuotos pieno perdirbimo šakos išlikimui.

6. Atsisakyti skaičiavimais nepagrįsto (ateityje tokia praktika iš viso negali būti taikoma) išmokų mažinimo didesniems nei 200 ha ekologiniams ūkiams, kurių kiekvienam dirbamos žemės hektarui taikomi griežti ir analogiški reikalavimai.

7. Sugrąžinti susietąją išmoką pieninių veislių bulių augintojams. Maisto kainų infliacijos sąlygomis atsisakymą remti pigesnės, tačiau kokybiškos jautienos gamybą galima vertinti kaip nusikalstamą vartotojų (ypač penktadalio šalies gyventojų, gyvenančių ties skurdo riba) atžvilgiu.

8. Sumažinti perskirstymo išmokai skiriamą tiesioginio išmokų voko dalį nuo 20 proc. iki pagal Reglamentą privalomų
10 proc. Pateikdama šį pasiūlymą, ŽŪM orientavosi tik į socialinius aspektus, tačiau nepateikė išsamios ekonominės ir aplinkosauginės šio sprendimo naudos analizės. Dauguma ES valstybių narių savo planuose šiai paramai skyrė minimalią
10 proc. tiesioginių išmokų voko dalį. Tai duotų 58 mln. Eur per metus, kuriuos būtų galima panaudoti SP planavimo klaidoms kompensuoti.

9. Atsisakyti SP Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“, kurioje taikomi dosnūs įkainiai, pvz., „Žolinės augalijos pašalinimas ir sutvarkymas“ – 500 Eur/ha, „Pašalintos sumedėjusios ir žolinės augalijos išvežimo darbai“ –
480 Eur /ha ir t. t., nebuvo išanalizuotos ir aptartos su socialiniais partneriais. Palyginimui, analogiško pobūdžio darbams KPP priemonėje „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ taikomi kelis kartus mažesni įkainiai (žolės nušienavimas – 141 Eur/ha, žolės nušienavimas su išvežimu – 155 Eur/ha).

10. Sutaupytų lėšų dalies sąskaita papildyti ekoschemų sąrašą dviem neplotinėmis ekoschemomis, kuriomis remiamas planingas tręšimas (įskaitant tikslųjį) ir dalyvavimas Integruotos kenksmingų organizmų kontrolės (IKOK) sistemoje. Tai idealiai atitinka Lietuvos iššūkius aplinkosaugos, bioįvairovės išsaugojimo, klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo srityse.

11. Į pagalbą pasitelkti ne užsienio ekspertus, o mūsų šalies žemės ūkio mokslo žmones, gerai išmanančius žemės ūkį.

ŪP informacija
Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.