Sukčiai didina apsukas

Nukentėjusiųjų daugėja

Daugumai kyla logiški klausimai: kaip nuo sukčių apsaugoti banko sąskaitose laikomus savo pinigus ir kas už patirtus nuostolius turėtų atsakyti?

Nuomonių ir siūlymų yra įvairių, tačiau sutariama, kad vien teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų pastangos pažaboti sukčius be finansų institucijų atsakomybės – sunkiai įsivaizduojamos. Diskusija dėl bankų atsakomybės ir pareigos atlyginti žalą jau prasidėjusi.

Nuo 2021 m. sukčiavimų skaičius nuosekliai didėja. Kaip „Ūkininko patarėją“ informavo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, per pirmuosius tris šių metų mėnesius ir toliau stebimos didėjimo tendencijos – registruota apie 14 proc. daugiau sukčiavimų. Sukčiavimais padaryta žala pernai siekė 13 889 548 Eur. Dalį padarytos žalos bankai ir finansų įstaigos žmonėms sugrąžina, bet labai svarbu, kad nukentėję žmonės kuo greičiau kreiptųsi į šias institucijas.

„Nuo šių metų pradžios policijoje įsteigtas elektroninių sukčiavimų prevencijos centras, dirbantis 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę režimu. Paskirti pareigūnai aktyviai bendradarbiauja su kitomis institucijomis, teikia operatyvią pagalbą gyventojams, esant būtinybei – imasi operatyvių priemonių sukčiams išaiškinti. Apie pastebėtus bandymus sukčiauti gyventojus raginame pranešti, o gavus tokią informaciją, ji vertinama ir operatyviai imamasi priemonių blokuojant netikras svetaines ar telefono numerius“, – ragino R. Matonis.

Gyventojų atsparumas

Pakomentuoti situacijos ŪP paprašė Lietuvos banko (LB) atstovų. LB Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Giedrius Šniukas informavo, kad kitų šalių praktika yra įvairi, ir LB ją nagrinėja. „Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), skirtingai nei Jungtinėje Karalystėje (JK), mokėjimo paslaugos reguliuojamos Mokėjimo paslaugų direktyva, kuri yra perkelta į Lietuvoje galiojantį Mokėjimų įstatymą. Ši direktyva yra peržiūrima ir tikimasi, kad naujuoju reguliavimu bus skiriama daugiau dėmesio sukčiavimo prevencijai ir suteikiama didesnė vartotojų apsauga dėl sukčiavimo nuostolių“, – teigė LB atstovas.

Pasak jo, šalyje veikiantys bankai ir kiti finansų rinkos dalyviai, siekdami apsaugoti vartotojus nuo sukčių, naudoja įvairius sprendimus. Vis dėlto pagrindas yra priemonės, susijusios su kliento pažinimu – jos leidžia atpažinti neįprastas operacijas, kurios turi atkreipti mokėjimo paslaugų teikėjų dėmesį. Visi Lietuvoje veikiantys bankai savo skambučių linijose yra paskyrę atskirą numerį pranešimams apie sukčiavimą. LB rūpinosi, kad būtų tinkamai reaguojama į prašymus atšaukti mokėjimus. Dalis finansų įstaigų prašymams atšaukti ar atsekti mokėjimo operacijas teikia pirmenybę, juos nagrinėja visą parą budintys darbuotojai, jie į tokius atvejus reaguoja nedelsdami. Be to, klientams suteikiama galimybė per savo paskyrą stebėti tokio prašymo apdorojimo būseną. Prie gerosios praktikos taip pat priskiriami atvejai, kai informacija apie mokėjimo operacijų atšaukimą ar atsekimą pateikiama ir kliento paskyroje, prašymai dėl mokėjimo operacijų atšaukimo ar atsekimo priimami įvairiais kanalais – elektroniniu paštu, per kliento paskyrą, kalbantis internetu ar telefonu, klientų aptarnavimo padalinyje.

„LB deda daug pastangų, kad finansų rinkos dalyviai stiprintų kovą su sukčiavimu – parengė Sukčiavimo prevencijos gaires, teikia rekomendacijas, gerosios praktikos pavyzdžius, nurodymus, rengia konsultacijas, mokymus. Dalyvaujame tarpinstitucinėse iniciatyvose, nes būtent bendros pastangos šioje kovoje yra efektyviausios. Taip pat esame pateikę Vyriausybei pasiūlymų dėl koordinuoto atsako į finansinį sukčiavimą valstybės mastu, aktyviai veikia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras, kurio vienu iš steigėjų yra LB“, – tvirtino G. Šniukas.

Anot jo, taip pat svarbu didinti ir gyventojų atsparumą, savo jėgomis ir kartu su partneriais LB siekia stiprinti gyventojų finansinį raštingumą. Mat pagal dabar nusistovėjusią praktiką mokėjimo paslaugų teikėjai grąžina sukčių pavogtas lėšas tik tuo atveju, kai įsitikina, kad vartotojas pats neautorizavo mokėjimo operacijos. Jeigu gyventojas pats sukčiams lengva ranka duoda prisijungimo kodus, patvirtina operacijas, tokiu atveju labai tikėtina, kad lėšų jis neatgaus. „Tiesa, atskirti kartais būna sudėtinga, kadangi sukčiai tobulėja – naudoja dirbtinio intelekto (DI) priemones, todėl gyventojams būtina nuolat būti budriems, o finansų rinkos dalyviams – nuolat tobulinti „priešnuodžius“. Savo ruožtu, ir LB, ir teisėsaugos, ir ryšių reguliavimo institucijos stengiasi padėti“, – tikino G. Šniukas.

Atsakomybė – sukčių aukoms

Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Darius Razmislevičius ŪP teigė, kad nuo sukčių nukentėjusiems žmonėms visa atsakomybė tenka jiems patiems.

„Bankai nesuinteresuoti keisti situacijos, stabdyti sukčiavimų. Dabar, aišku, gyvename tokiu laikotarpiu, kai viską norime atlikti greitai. Tas greitis, tempas sukčiams yra tik į naudą. Jie pagauna žmogų „ant emocijos“. Jei bankai būtų finansiškai atsakingi už sukčių padaromą žalą, kaip yra, pavyzdžiui, JK, neabejotinai imtųsi priemonių. Galbūt būtų galima pavedimą sulaikyti, jei staiga visą gyvenimą pinigus taupęs ir kaupęs žmogus, anksčiau to nedarydavęs, ima pervedinėti dideles sumas. Galbūt tokiu atveju pravartu susiekti su banko klientu, įvesti papildomas indentifikavimo priemones?“ – svarstė parlamentaras.

Pasak D. Razmislevičiaus, vienas bankas, iš kurio pervedami pinigai, atsakomybe galėtų pasidalyti su kitu banku, į kurį pinigai nukeliauja. Tačiau, politiko teigimu, ir patys žmonės neturėtų visos atsakomybės perkelti bankams, niekuo nesidomėti, elgtis finansiškai neatsakingai. Jau minėtoje JK sukčių padaryti nuostoliai neatsakingiems bankų klientams nekompensuojami.

„Sprendimai turėtų būti kompleksiški, priimami tiek policijos, tiek bankų, tiek ir politikų. Jei įstatymais, teisės aktais tik bus įpareigojama, o kontroliavimo mechanizmas nenustatytas, teigiamų rezultatų nebus. Labai svarbu apsaugoti sukčių aukas, nes jau darosi sunku rasti žmogų, kuris nebūtų nukentėjęs nuo sukčių. Dažnai prarandamos viso gyvenimo santaupos. Tai – tragedija, visuomenės ir valstybės pažeminimas“, – konstatavo redakcijos pašnekovas.

Sukčiai pasitelkia DI blogiems kėslams, tad kodėl, pasak D. Razmislevičiaus, šios technologijos negalėtume panaudoti sukčiavimo užkardymui? 

Socialinės reklamos įtaka 

            VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. balandžio 29 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.