Sukvietė 35-ieji Žemaičių vasaros kursai

Nuo kankliavimo iki tradicinės juvelyrikos

Antradienio priešpietis Kelmės kultūros centre palengva pildėsi malonaus šurmulio – į 35-uosius Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursus rinkosi kursų dalyviai iš visos Lietuvos, sekcijų vadovai, svečiai.

Kelmės kultūros centro Etninės kultūros ir tradicinių amatų skyriaus vedėja Nomeda Bandzienė pasveikino gausų būrį etninės kultūros mylėtojų ir puoselėtojų, padėkojo ilgamečiams kursų lektoriams, mokytojams. Prisiminimais, įžvalgomis dalijosi prisidėjusieji prie kursų atsiradimo ištakų, iki šiolei jais besirūpinantieji, sveikino ir Kelmės rajono meras Ildefonsas Petkevičius, Kelmės miesto seniūnas Romas Atkočaitis.

Kursų dalyviams tradiciškai pasiūlyta rinktis užsiėmimus įvairiose muzikavimo ir amatų sekcijose: kankliavimo, smuikavimo, piemenų pučiamųjų instrumentų, apeiginio giedojimo, folkroko, šokių ratelių ir žaidimų suaugusiems ir vaikams iki 11 metų, audimo staklėmis ir juostų audimo, vytinių juostų augimo, rangių siuvimo, riešinių mezgimo, siuvinėjimo, lininių drabužių siuvimo, karpinių kaukių, lazdų drožybos, akmens tašymo šiaudelių, vytelių pynimo, žolynų rišimo, molio lipdymo ir žiedimo, tradicinės juvelyrikos... Sekcijų vadovams įteiktos pačių kvapniausių lauko gėlių puokštės.

Kursų dalyviai šiemet dar galės klausyti paskaitų apie tradicines kankles lietuvių etninėje kultūroje, apie žirgą Lietuvos istorijoje ir etnokultūroje, bus pristatyta instrumentų meistro Egidijaus Virbašiaus tradicinių liaudies instrumentų paroda, vyks vakaronės, koncertai, pasibuvimai ir žemaitiški pasiruokavimā.

Šiemet kartu organizuoti ir Žemaitijos regiono bandonininkų kursai, kuriuose bandonija groti moko etnomuzikologas Arvydas Kirda, Eržvilko kultūros centro Vadžgirio skyriaus meno vadovė Lina Lukošienė ir liaudies muzikos atlikėjas, mokytojas Albinas Batavičius, bandonijos iš rankų nepaleidęs, maršus traukęs per kursų atidarymo šventę.

Liaudies universitetas

Kursų sumanytojas profesorius, habilituotas mokslų daktaras Romualdas Apanavičius, sakydamas įžanginį žodį, priminė kelių dešimtmečių etninio judėjimo Lietuvoje istoriją. Apie 1968-uosius buvo pradėta gaivinti užrašytą ir kitaip įamžintą folklorą. Tų pačių metų pabaigoje Lietuvoje jau buvo 800 folkloro kolektyvų. Šiuo metu kolektyvų yra maždaug perpus mažiau.

Tame judėjime, pasak profesoriaus, buvo aišku, kaip dainuoti liaudies dainas, nes buvo archyvinių įrašų. Senesni žmonės prisiminė, kaip šokti šokius. Tačiau nebuvo aišku, kaip senaisiais instrumentais, pavyzdžiui, švilpynėmis, kanklėmis, atlikti instrumentinę muziką. Iš iššifruotų natų ir kelių varganų įrašų buvo pradėtas gaivinti tradicinis kankliavimas. Buvo surengti tradicinio kankliavimo kursai, vėliau plėtęsi, keitęsi iki tradicinio Žemaičių etnomuzikavimo ir amatų kursų.

Kelmė, kaip kursų vieta, pasirinkta remiantis Skandinavijos šalių panašiais renginiais, kur kursai, folkloro festivaliai, seminarai vyksta nedideliuose miestuose su patogia infrastruktūra. Pirmiausia – patogiu atvykimu. Be to, Kelmėje jau sovietmečiu buvo pastatyti puikūs kultūros rūmai, profesoriaus R. Apanavičiaus teigimu, bene gražiausi ir patogiausi visoje Lietuvoje. „Iki šiolei esame dėkingi tuometinei Kelmės valdžiai, Zenonui Mačerniui, už suteiktą pagalbą ir susidomėjimą nauju renginiu. Jei ne Z. Mačernius, apie jokius kursus Kelmėje nebūtume galėję nė svajoti. Šis žmogus asmeniškai rūpinosi kursų patogumu, remontu, žmonių apgyvendinimu. Iki šių dienų, per dešimtmečius, išliko puikus susikalbėjimas su visomis Kelmės valdžiomis“, – pažymėjo R. Apanavičius.

Pirmieji kankliavimo kursai, įvykę seniau negu prieš tris dešimtmečius, buvo be galo populiarūs, sutraukė apie 900 dalyvių. Kursai buvo surengti ir panašiame į Kelmę Biržų mieste. Tik, R. Apanavičiaus teigimu, tenykštė valdžia susidomėjimo renginiu neparodė, vėlesniais metais kursų ten surengti taip ir nepavyko. Neprigijo kursai ir didesniame pramoniniame Marijampolės mieste.

Kelmėje Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursai populiarumo, traukos neprarado ir per ilgus dešimtmečius. Kursuose laikomasi laiko patikrintos užsiėmimų tvarkos, kuomet iki pietų kursų dalyviai klauso paskaitų, įgyja teorinių žinių, o antroje dienos pusėje užsiima praktiniais mokymais. Tokia nuostata pasirinkta pagal skandinavišką modelį.

Kursuose paskaitas skaito žymiausi etnologijos specialistai, praktiniams užsiėmimams vadovauja žymiausi praktikai. Per 35 metus Kelmėje, kursuose savo žinias perdavė 60 profesorių, habilituotų daktarų, aukščiausios kvalifikacijos mokslininkų. „Vargu, ar kuriame nors valstybiniame Lietuvos universitete per tokį pat laikotarpį etninės kultūros paskaitų ciklą galėjo tiek mokslininkų dėstyti? Nerasime Lietuvoje, ir, ko gero, visoje Europoje. Kelmės kursų sandara ir lygis atitinka liaudies universiteto sampratą. Per kelias dienas kursų dalyviai gauna intensyvaus kurso žinias, atitinkančias vieno semestro etninės kultūros disciplinos kreditą. Todėl kursų dalyviams įteikiame kursų baigimo pažymėjimai-sertifikatai“, – tvirtino profesorius.

Autorės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.