Bendradarbiaujant su viena didžiausių internetinės prekybos bendrovių ,,Amazon“ ir tarptautine virtualiųjų valiutų bendrove „Binance“ buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis D. R. žinučių susirašinėjimo platformoje „Telegram“ sukūrė grupę, kurioje kartu su bendrininkais susitardavo atlikti prekių pirkimus iš „Amazon“. Kuomet užsakytos prekės pasiekdavo „klientus“, jie, piktnaudžiaudami įsigytų prekių grąžinimo politikos taisyklėmis, pareikšdavo, kad jos neatkeliavo arba atkeliavo tik tuščia dėžė, tad pinigai būdavo grąžinami pirkėjui.
„Organizuotas mažmeninės prekybos nusikalstamumas yra visos pramonės problema, kelianti grėsmę patikimam apsipirkimui, kurį „Amazon“ kūrė ir išlaikė dešimtmečius“, – teigė „Amazon“ vyresnysis korporatyvinis patarėjas Jamie Wendell. „Amazon“ yra įsipareigojusi laikytis holistinio požiūrio kovoje su šiais nusikaltimais, įskaitant neteisėtas pinigų grąžinimo schemas. Norime padėkoti Lietuvos teisėsaugai už tai, kad greitai ėmėsi veiksmų prieš šios sukčiavimo grąžinant pinigus schemos organizatorių.“
D. R. buvo sulaikytas Vilniuje, jam skirtos dvi kardomosios priemonės. Atliktų kratų ir poėmių metu pas įtariamąjį ir jo galimus bendrininkus paimta beveik 5 mln. Eurų vertės virtualios valiutos ir virš 700 tūkst. Eurų grynųjų pinigų.
Ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Generalinės prokuratūros prokuroras, atliekamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 dalį (sukčiavimas) ir 216 str. 1 d. (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas), kuriuose numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Tyrimą atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai. Įtarimai šiuo metu pareikšti dviems asmenims.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko Arūno Maskoliūno teigimu – ši išskirtinė sukčiavimo schema yra beprecedentė ir pirmoji Lietuvoje, kai iš komercijos kompanijos išviliota itin didelė pinigų suma. Tačiau atskleistas atvejis parodė, kad Lietuvos policija deda visas pastangas išsiaiškinti naujas sukčiavimo schemas ir sulaikyti jų organizatorius bei vykdytojus.
2024 m. Lietuvos policijoje registruota daugiau kaip 3200 nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimais, o finansų įstaigų duomenimis gyventojų dėl sukčiavimų patirta žala viršijo 15 mln. Eurų. Sukčiai išnaudojo įvairius būdus lėšoms išvilioti, tačiau 2024 m. itin progresavo telefoniniai sukčiavimai, kai prisistatoma policijos, finansų įstaigų, „Google“ vardu, taip pat aktualūs išliko avansiniai, investiciniai sukčiavimai bei duomenų viliojimas apgaule panaudojant netikras nuorodas (,,phishing“). Lyginant su ankstesniais laikotarpiais sumažėjo tyrimų dėl SMS žinučių sukčiavimų.
Didžioji dalis sukčiavimų yra tarptautinio pobūdžio – sukčiavimus vykdo užsienio šalių piliečiai, naudojamos užsienio valstybių subjektų paslaugos. Taip pat išnaudojami įvairūs tapatybės slėpimo būdai, socialinė inžinerija.
Nors kasmet didėja nusikaltimų elektroninėje erdvėje dinamika bei kompleksiškumas, keliantis nemažai iššūkių teisėsaugai, tačiau teisėsaugos institucijos yra ne tik pasirengusios, bet ir pajėgios kovoti su šiuo fenomenu ir asmenimis, besinaudojančiais nusikalstamai veiklai vykdyti tobulėjančius įrankius, o Lietuvos policija aktyviai bendradarbiauja su finansų įstaigomis, mobiliojo ryšio operatoriais ir kitais partneriais, siekiant užkirsti kelią sukčiavimams.
Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo yra nekaltas, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Policijos informacija