Susirask mėgstamą darbą ir... atostogausi visą gyvenimą

Nuo šimto iki tūkstančio

Brolis Paulius taip pat tame pat universitete baigė Ekonomikos fakultetą. Gediminas niekuomet nežvilgčiojo į turtingesnes Europos šalis, kur diplomuotas specialistas būtų priimtas išskėstomis rankomis ir galėtų uždirbti gerokai daugiau nei Lietuvoje. Kaip pats sakė: „Labai anksti supratau, kad visur gerai, kur mūsų nėra.“ Tad dar studijuodamas vaikinas 2010-aisiais įregistravo savo ūkį. Pradėjo auginti javus, nes tuoj po mokslų įsidarbino žemės ūkio vadybininku. Gyveno Kaune, tad darbus teko derinti.

G. Bartkevičius kažkada galvojo ir apie ekologinį ūkį, tačiau šią mintį nuvijo tolyn. „Įvertinus biurokratinę naštą, kurią tektų pakelti, rankos nusvirtų ir ūkininkavimas kažin ar netaptų kančia. Chemizuotame ūkyje nelengva susitvarkyti, o ekologiniame... Gal kada ateityje“, – „Ūkininko patarėjui“ prisipažino jis.

Ir prisiminė vieną savo susidūrimą su biurokratais. Žemės ūkio ministrė tuomet buvo Virginija Baltraitienė. Vieno susitikimo metu ne ji pati, bet ministerijos klerkas pareiškė negalįs suprasti, kam G. Bartkevičiui reikalingas 200 arklio jėgų traktorius, kai jis valdo tik 100 ha žemės. Jauną agronomą toks požiūris gerokai sukrėtė. Vaikinas tąkart niekaip nepajėgė suprasti tokio vienadienio požiūrio. Taip, šiandien valdo 100 ha, o po metų ar dvejų gal ir 1 000 ha bus...

Taip ir nutiko

Ūkio valdos vis plėtėsi ir dabar gal net tas 1 000 ha – ne riba. Šiuo metu, susidūrę su sunkumais, nemažai ūkininkų traukiasi nuo žemės. Vieni ją parduoda, kiti išnuomoja. Vieštovėniškis taip pat nuomoja vieną tokį 300 ha ūkį. Jam priklauso 60 melžiamų karvių banda ir per 100 prieauglio. Žmona Raimonda ir jo brolis Paulius augina apie 150 mėsinių galvijų.

Kasmet ūkininkai apsėja beveik 700 ha, likusieji plotai skirti galvijams. Šiemet, nukūlę 300 ha žieminių kviečių, visus šiaudus susuko į ritinius – bus kraikui. 1 500 t žieminių kviečių, rapsus, kitas grūdines kultūras ūkininkai veža į Plungės, Kartenos elevatorius, Klaipėdos uostą. Savo bandoms jie paliko miežių ir avižų derlių. Tuomet, kai ŪP kalbėjosi su G. Bartkevičiumi, buvo likę nukulti tik apie 100 ha. Ūkininkas kaip tik ruošėsi išvažiuoti į avižų lauką. Jis, kaip, beje, ir visi ūkininkai, stengiasi išnaudoti kiekvieną giedrą dieną.

„Pasisekė, kad neseniai siautusi audra mus švelniai aplenkė, – pasidžiaugė jis. – Žinoma, visai be bėdų neišsisukome, to ir nereikia norėti, nes tą parą vėjo stiprumas mūsų kaime siekė apie 20 m/s, o ir lietaus dangus nepagailėjo – pylė lyg iš kibiro. Rapsus pabarstė, avižas, žirnius suguldė. Juos kulti buvo sunkiau nei įprasta, visa laimė, kad nespėjo apželti. Žieminiai kviečiai nukentėjo mažiausiai. Jei kalbėtume apie šiuos metus, jie kažkokie keisti. Rasos, ūkai tokie, kokie anksčiau būdavo tik rudenį. Dėl jų be pietų – kokios 13 val. – į laukus nė nemėgink važiuoti. Ir tai grūdų drėgnumas būna 15–16 proc. Arba, žiūrėk, šiaudas dar žalias, o grūdai – jau sunokę. Per žydėjimą vyravo kaitra, tad ji varpas ir sunokino. Tačiau kuliam dviem kombainais, todėl labai skųstis negalim.“

Ūkininkų išsigelbėjimas

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelyje: Sūnus Herkus – kombaine, tėvai – šalia.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.