Pranešama, jog šis svarbus žingsnis sustiprina ES ir UNESCO įsipareigojimą bei bendradarbiavimą stabdant dirvožemio degradaciją ir atkuriant dirvožemio sveikatą, kartu stiprinant tarptautines pastangas.
„ES dirvožemio misijos ir UNESCO dirvožemio iniciatyvos partnerystė atveria duris bendradarbiavimui mokslo ir tvaraus kai kurių pasaulio kraštovaizdžių valdymo srityse“, – teigė Lidija Arthur Brito.
Dirvožemis yra labai svarbus maisto gamybai, biologinei įvairovei, klimato reguliavimui, vandens valymui ir maistinių medžiagų apytakai. Vis dėlto jis patiria vis didesnį spaudimą. 2024 m. UNESCO perspėjo, kad iki 2050 m. gali būti suniokota iki 90 proc. planetos sausumos paviršiaus, jei nebus imtasi jokių veiksmų. ES apie 60 proc. dirvožemio jau kenčia nuo degradacijos.
Šios grėsmės kenkia žemės ūkio ir maisto sistemų konkurencingumui ir atsparumui. Kaip akcentuota 2025 m. vasario mėn. priimtoje Europos Komisijos Žemės ūkio ir maisto vizijoje, sveiki dirvožemiai yra tvaraus ūkininkavimo pagrindas. Vizijoje pabrėžiamas tarptautinių partnerysčių ir inovacijų vaidmuo sprendžiant pasaulines aplinkosaugos ir aprūpinimo maistu problemas.
UNESCO pritarimas Dirvožemio misijos manifestui atitinka platesnę su dirvožemiu susijusią jos veiklą, ypač 2024 m. liepos mėn. pradėtą UNESCO iniciatyvą „Dirvožemio stebėjimo vietos, skirtos žemės degradacijai, klimatui ir biologinei įvairovei“. Iniciatyva remia dirvožemio stebėseną ir atkūrimą UNESCO saugomose vietovėse visame pasaulyje.
Pagrindiniai veiksmai:
„Atsižvelgiant į UNESCO lyderystę skatinant švietimo ir mokslo pažangą, UNESCO pasirašytas Dirvožemio misijos manifestas yra svarbus momentas pasaulinėse pastangose išsaugoti ir pagerinti dirvožemio sveikatą“, – teigė ES žemės ūkio komisaras Christophe'as Hansenas.
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato, vadovaujant komisarui Ch. Hansenui, vykdoma misija „Dirvožemis – susitarimas Europai“ (Mission Soil) yra ES mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrosios programos „Europos Horizontas“ dalis.
Pagrindinis tikslas – iki 2030 m. įkurti 100 gyvųjų laboratorijų, kurios padėtų pereiti prie sveiko dirvožemio. Šis tikslas grindžiamas aštuoniais konkrečiais uždaviniais, iš kurių vienas yra skirtas didinti visuomenės raštingumą dirvožemio klausimais.
Siekdama šių tikslų, misija ne tik sukuria „Gyvųjų laboratorijų“ tinklą, bet ir finansuoja tarpdisciplininę mokslinių tyrimų ir inovacijų programą, kuria suderintą dirvožemio stebėsenos sistemą ir didina dirvožemio raštingumą bei komunikaciją, kad galėtų bendrauti su piliečiais.
Nuo 2021 m. misija investavo daugiau nei 435 mln. eurų į maždaug 60 mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų, tarp kurių projektas „SOILSCAPE“ konkrečiai prisideda prie dirvožemio raštingumo tikslo.
UNESCO yra pagrindinis finansuojamo projekto SOILSCAPE (Atviro ir įtraukaus raštingumo bei dirvožemio kultūros skleidimas per menines praktikas ir švietimą) partneris.
„SOILSCAPE“ taiko meninius ir kūrybinius metodus, siekdamas skatinti dirvožemio raštingumą ir kultūrinį dirvožemio vertinimą visoje Europoje ir už jos ribų. Projekto tikslas – sukurti daugiau nei 120 organizacijų ir 320 asmenų tinklą aštuoniose šalyse ir teikti finansinę bei techninę paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, mokykloms, menininkams ir įstaigoms. Projektas taip pat rengia nacionalinius dirvožemio festivalius, apdovanojimus ir sertifikatus, o iki 2028 m. siekia išplėsti savo poveikį į 30 regionų.
„Dirvožemio misijos“ manifestas atviras visiems, kurie pritaria siekiui apsaugoti ir atkurti dirvožemio sveikatą. Jį pasirašyti kviečiami savivaldybių, regionų, privačių ir viešųjų organizacijų, nevyriausybinių organizacijų, filantropinių organizacijų, mokyklų, švietimo įstaigų ir mokslinių tyrimų organizacijų atstovai.
Parengė Ričardas Čekutis