Columbus +3,6 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 19 Grd 2024
Columbus +3,6 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 19 Grd 2024

Susisiekimo ministerijos įmonių grąža valstybės biudžetui

2024/06/24


Susisiekimo ministerijos valdomos įmonės ir įstaigos sumokėtų mokesčių ir dividendų pavidalu valstybės biudžetą pernai papildė 261 mln. eurų. Šiemet už 2023 metus sumokėta daugiau kaip 47 mln. eurų vien dividendų, ir jų yra net 3,3 karto daugiau nei 2022 metais, praneša Susisiekimo ministerija (SM).

Daugiausia dividendų valstybei už praėjusius metus išmokėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija – 19,6 mln. Eur. Tai 2,5 karto daugiau nei už 2022-uosius (7,7 mln. Eur). Antroje vietoje – AB „Lietuvos geležinkeliai“, jie į biudžetą pervedė 13 mln. eurų, kai pernai dividendų jie nemokėjo visai.

Trečioje vietoje – AB Lietuvos oro uostai (LTOU), valstybės biudžetą papildę 5,1 mln. eurų – 1,7 karto daugiau nei 2022 metais, kai buvo sumokėta beveik 3 mln. eurų dividendų.

Toliau rikiuojasi AB Lietuvos paštas, kuriam pelningi metai leido į valstybės biudžetą už 2023 m. pervesti 3,1 mln. eurų dividendų (2022-ieji paštui buvo nuostolingi).

AB „Oro navigacija“ dividendai per metus išaugo 1,3 karto iki 2,3 mln. eurų, AB Lietuvos radijo ir televizijos centro – 1,9 karto iki 1,7 mln. eurų, AB „Viamatika“ net 5 kartus iki 1,5 mln. eurų, AB „Smiltynės perkėla“ – 2,5 karto iki 1,5 mln. eurų, o AB „Detonas“ į valstybės biudžetą pervedė 0,4 mln. eurų – tiek pat, kiek ir už 2022 metus. AB Vidaus vandens kelių direkcija, AB „Kelių priežiūra“ ir AB „Via Lietuva“ dividendų šiemet nemokėjo.

Visos susisiekimo ministerijos valstybės valdomos įmonės ir įstaigos pernai į biudžetą pervedė beveik 201 mln. eurų mokesčių: 12-kos akcinių bendrovių sumokėtų mokesčių indėlis į biudžetą 2023 m. sudarė 198,8 mln. eurų, o trijų viešųjų įstaigų – 2,1 mln. eurų. Didžiausią sumokėtų mokesčių dalį sudarė Sodros ir gyventojų pajamų mokestis (136 mln. Eur), taip pat pridėtinės vertės mokestis (44,6 mln. Eur), dividendai už 2022 m. (14,2 mln. Eur), pelno mokestis (2,9 mln. Eur) ir kiti mokesčiai – taršos, nekilnojamojo turto (3,1 mln. Eur).

Be to,  AB „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) į biudžetą surinko apie 60 mln. eurų kelių naudotojo mokesčio, kurį krovininio komercinio transporto priemonių valdytojai moka už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais.

Susisiekimo ministerijos įmonių grąža valstybei

SM informacija

Viršelyje: Kaišiadorių geležinkelio stotis. „Lietuvos geležinkeliai" pernai buvo antra pelningiausia SM įmonė. ŪP redakcijos nuotr

Dalintis

Verslas