Susitaikyti ar pakovoti?

„Dabar daugelio mūsų pagrindinė mintis – kaip dirbti „ant nulio“. Apie pelną negalvojame, tiesą sakant, jau 3 metai, kai, kruopščiai skaičiuodami, „važiuojame beveik ant nuliukų“. Jeigu negautume išmokų už pasėlių deklaravimą – rezultatas būtų gal ir minusinis“, – grūdininkų realybę nusakė Biržų r. ūkininkas Henrikas Bertulis.

Pastaraisiais metais grūdininkams sudėtinga laisviau kvėpuoti dėl žemų grūdų ir išaugusių žaliavų kainų. O šiemet dar smogė europinis pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM, angl. CBAM), kuris pabrangino iš trečiųjų šalių įvežamas trąšas. Žaliavų kainas kelia ir karas Artimuosiuose Rytuose – Lietuvoje labiausiai į aukštumas žaibiškai pakilo dyzelino kainos. Tai yra dar viena „dovanėlė“ žemdirbiams prieš sėją.

„Pirmam tręšimui azotinėmis trąšomis esame apsirūpinę, bet visko ilgam neužsipirksi. NPK trąšų kaina siekia apie 630 Eur/t, o anksčiau jos kainavo 200 Eur/t – taigi dabar mokam trigubai daugiau. Ir degalų iš anksto neprisipirksi, tad šiemet pavasario darbai kainuos gerokai daugiau, nes grūdininkystėje degalai sudaro gana reikšmingą sąnaudų dalį. Kaip ir visi kiti į automobilių bakus pilasi pabrangusį dyzeliną, taip ir mes mokame daugiau, tik turime akcizo lengvatą“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo biržietis.

H. Bertulis atviravo, kad ūkininkai apie investicijas, naujus pirkimus nebesvajoja, jiems dabar svarbu išlaikyti tai, ką turi, nes investuoti dažnas neišgali ir laukia galbūt geresnių laikų, jeigu tik tokie bus. „Jeigu valdžia orientuosis tik į parako gaminimą, netręšime ir neauginsime duonos, nežinau, kiek ilgai taip trauksime“, – svarstė javų augintojas.

Lauktų solidarumo

Jaunosios kartos ūkininkas Mindaugas Stankūnas iš Panevėžio krašto neslėpė, kad ir jų ūkyje pavasariui jau apsirūpinta azoto trąšomis, todėl nuotaika yra kiek linksmesnė. „Dabartinės trąšų kainos tikrai kandžiojasi, jeigu pirktum su mokėjimo atidėjimu, tai pabrangimas siektų net 35–40 proc. Tai jau labai didelė finansinė našta ūkiams. Viliamės, kad situacija galbūt kažkiek pasikeis.

O degalus teks pirkti brangesnius, jais ilgam neapsirūpinsi, ir šiuo atveju išlaidos bus kur kas didesnės. Pernai spalį žymėtasis dyzelinas kainavo 80 ct/l be PVM, o dabar jau yra 1,16 Eur/l, gal ir dar daugiau“, – augančius kaštus skaičiavo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) tarybos narys.

M. Stankūnas vylėsi, kad degalų kainas stabilizuos mūsų Vyriausybės sprendimai, o trąšų mokestis galbūt bus ES atidėtas ar visai panaikintas, nes kitu atveju ES pati save apkraus ir sukels problemų visos Europos žemdirbiams.

Ūkininkas akcentavo, kad iš Vyriausybės tikisi supratimo, o iš trąšų gamintojų ir tiekėjų – solidarumo, antraip pasekmės žemės ūkiui gali būti tikrai liūdnos. „Norėtųsi, kad Lietuvoje dirbantys trąšų gamintojai ir tiekėjai labai nesinaudotų situacija, bet tendencijos, regis, yra priešingos – nors azoto trąšos buvo pagamintos iš pigesnių dujų, bet vis vien pabrango. Aišku, tai yra verslas ir nėra ko tikėtis didelio solidarumo, bet žemės ūkis yra nestandartinis verslas, jo kartais net negali pavadinti verslu. Jeigu nebus supratimo, ūkius galima labai greitai sunaikinti“, – nuogąstavo  LGAA atstovas.

Karo pasekmės

LGAA tarybos narys Aušrys Macijauskas ŪP akcentavo, kad trąšų mokesčio pasekmės yra akivaizdžios – trąšos pabrango 100 Eur/t. Tai atitinkamai guls ir į ūkių gamybos kaštus, ir turės įtakos pelningumui. Anot jo, ūkininkai jau mato prastus ženklus ir dėl karo Artimuosiuose Rytuose. „Paralyžiuotas susisiekimas vandens transportu, tai stabdo ne tik naftos, bet ir trąšų, ir kitų produktų ar žaliavų judėjimą. Tai irgi kelia trąšų, pesticidų kainas. Mes kasdien gauname pranešimus iš įmonių, kurios ragina paskubėti užsisakyti prekių, nes viskas vėluoja, kyla kainos“, – aiškino A. Macijauskas.

LGAA tarybos narys skaičiavo, kad jeigu grūdininko daugiametis pelningumo vidurkis siekia apie 300 Eur/ha, tai šiemet dėl ES įvesto trąšų mokesčio trečiųjų šalių gamintojams ir žaliavų kainas auginančio karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose gamybos sąnaudos gerokai išaugs, o pelningumas kris. „Paskaičiavus trąšų pabrangimą ir išaugusias degalų kainas, galima sakyti, kad mūsų pelningumas jau dabar mažėja apie 30 proc. Jau nekalbant apie grūdų kainas, kurios yra labai žemos“, – akcentavo grūdininkas.

Tikisi valstybės pagalbos

A. Macijauskas atkreipė dėmesį, kad dabar ūkininkams bene svarbiausias – apyvartinių lėšų klausimas. „Mažiausiai, ką dabar valstybė turėtų padaryti, tai pagerinti ūkininkų prieigą prie finansinių resursų. „Kovidiniu“ laikotarpiu buvo labai geras dalykas – lengvatinės paskolos, kuriomis daugelis ūkininkų naudojosi. Kiek girdžiu aplinkui, dabar daugelis kolegų neturi apyvartinių lėšų. Jie priversti visas žaliavas – trąšas, degalus, pesticidus – imti išsimokėtinai iš įmonių, o ten palūkanos yra labai didelės. Tai irgi smogs per ūkių pelningumą. Taigi valdžia galėtų pagerinti priėjimą prie finansų, išdavinėti lengvatines, beprocentes paskolas. Tuo labiau, kad turime nacionalinį banką ILTE“, – samprotavo LGAA atstovas. Jis pridūrė, kad valdžia galėtų bent laikinai sumažinti degalų akcizo mokestį, tai irgi leistų lengviau išgyventi krizinį laikotarpį. „Iš tikrųjų valstybė gali pritaikyti daug priemonių, tik svarbu, kad būtų noras tai daryti“, – konstatavo ŪP pašnekovas.

Kokia Lietuvos pozicija?

Apie CBAM taikymą trąšoms ir jo poveikį Lietuvos žemės ūkio sektoriui buvo diskutuojama Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK).

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis teigė, kad trąšų kainoje atsiradusi CBAM dedamoji yra iššūkis grūdininkams, kurių pelningumas ir taip balansuoja ties riba. Kartu jis pastebėjo, kad CBAM reglamentas kelia tam tikrų klausimų. „Labai keistai atrodo tai, kad Europos Komisija (EK) šį reglamentą patvirtino 2023 m., bet iki šiol nėra trečiųjų šalių pramonės sektoriaus vertinimo, ar įdiegtos pažangios technologijos, kurios sumažina CO₂ išmetimus, ar ne. Pagal tai trąšų importuotojai galėtų tiksliau apskaičiuoti CBAM. Jeigu pažanga įdiegta, trąšų mokestis galėtų būti mažesnis, bet, kadangi tai nėra įvertinta, skaičiuojama pagal bendrą EK pasiūlytą formulę ir koeficientus“, – aiškino žemės ūkio ministras.

Kitas momentas, kuris kelia klausimų, – kada CBAM mokestis turėtų būti sumokėtas. Žinoma, kad daugelis ūkininkų trąšų įsigyja iš trąšų tiekėjų skolon, o atsiskaito rudenį, kai parduoda derlių ir gauna pinigų. Tokia paslauga, aišku, neteikiama už dyką – skaičiuojamos atitinkamos palūkanos. Dabar kartu priskaičiuojama CBAM dedamoji, nors trąšų importuotojams prievolė įsigyti CBAM sertifikatus atsiras tik nuo kitų metų vasario 1 d. Žemės ūkio ministras teigė tai išsakęs ES komisarui, atsakingam už žemės ūkį, ir paprašęs įvertinti galimybę, jog ūkininkams nereikėtų iš karto mokėti trąšų mokesčio.

A. Palionis akcentavo, kad ŽŪM pritaria, jog CBAM būtų stabdomas, tačiau tai oficialiai išsakyti Briuselyje sausio 27 d. vykusioje ES Žemės ūkio ministrų taryboje negalėjo, nes neturėjo tokio mandato. „Dabar premjerė yra sudariusi tarpinstitucinę darbo grupę dėl CBAM, kad ES pateiktume bendrą poziciją šiuo klausimu. Darbo grupei vadovauja Aplinkos ministerija“, – teigė žemės ūkio ministras.

Praranda konkurencingumą

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. kovo 24 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.