Ashburn +12,8 °C Dangus giedras
Antradienis, 27 Vas 2024
Ashburn +12,8 °C Dangus giedras
Antradienis, 27 Vas 2024

Sutaršė ateities prognozes

2023/03/03


Remiantis Lietuvos strateginiuose dokumentuose išdėstytomis ateities prognozėmis, grūdų sektoriuje gresia didžiuliai pokyčiai. Skaičiai rodo, kad dabar auginamos pagrindinės kultūros – kviečių – derlius sumenktų maždaug perpus. Grūdų perdirbėjų ir prekybininkų atstovai perspėja, kad tai – blogiausias scenarijus, kuris gali nutikti Lietuvoje. Bet tokias prognozes jie mala į miltus: kiek ministras įsakymų bepriimtų, ūkininkai efektyvins gamybą, gausins derlių ir augins tai, kas apsimoka, o perdirbėjai gamins tai, ką rinksis vartotojai.

Skaičiai šokiravo

Daugelis sutiks, kad grūdų sektoriaus plėtra – viena iš Lietuvos ekonomikos sėkmės istorijų. Tiesa, grūdininkams priekaištaujama, kad didesnė žaliavos dalis eksportuojama, mažai jos perdirbama vietoje. Pagal kviečių eksporto apimtis Lietuva Europos Sąjungoje yra tarp lyderių, o pasaulyje, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) duomenimis, patenkame į grūdus eksportuojančių valstybių penkioliktuką.

Grūdininkai neabejoja, kad šis sektorius pelnytai gali būti laikomas vienu perspektyviausių ir tvariausių Lietuvos pramonės sektorių. Tačiau, sprendžiant iš svarbiuose dokumentuose užfiksuotų prognozių, artinama grūdų, pirmiausia – kviečių, sėkmės istorijos pabaiga. Aplinkos ministerijos (AM) kartu su kitomis institucijomis parengtame Lietuvos 8-ajame nacionaliniame pranešime apie JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimą ir 5-ojoje dvimetėje ataskaitoje pateikti skaičiai apie grūdų sektorių šokiravo javų augintojus.

Prognozuojama, kad dabar auginamų pagrindinių kultūrų plotai 2040 m., palyginti su 2020-aisiais, susitrauktų 133 tūkst. ha, o derliai sumenktų apie 2 mln. t. Didžiausias pokytis grėstų kviečių pasėliams ir derliui. 2020 m. žieminių ir vasarinių kviečių plotai sudarė 893 tūkst. ha, o derlius – 4,8 mln. t. Numatyta, kad 2030 m. šių kultūrų plotas sumažės iki 712 tūkst. ha, derlius – iki 3,4 mln. t. Dar po dešimtmečio – 2040 m. – kviečiai turėtų augti jau tik 593 tūkst. ha, o derlius sumenktų net iki 2,8 mln. t.

Pakilimas prognozuojamas žirniams ir grikiams: jų plotai ir derliai iki 2040 m. turėtų maždaug padvigubėti. O rapsų kultūrai didesnių pokyčių nenumatyta.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) „Ūkininko patarėjui“ anksčiau komentavo, kad tokios prognozės pateiktos atsižvelgiant ne tik į esamas gamybos tendencijas, bet ir į tas, kurias lemia žaliojo kurso tikslai bei besikeičiantys vartotojų lūkesčiai. Jos nėra tolygu planams ar tikslams, bet padeda priimti sprendimus, pagrįstus duomenimis.

Investuotojų planai

Kaip tai galėtų atsiliepti grūdų perdirbėjams ir jų planams investuoti į perdirbimą, jeigu tokios prognozės išsipildytų? LGPPA ne kartą skelbė apie jos narių investicijas į grūdų perdirbimą, naujų produktų gamybą, inovacijas, biodegalų išgavimą ir kt. – per 5 metus žadama investuoti apie pusę milijardo eurų.

Didžiausią investicijų sumą numačiusi skirti „Agrokoncerno“ įmonių grupė – UAB „Agrokoncerno GDP“ ketina investuoti 300 mln. Eur į giluminį grūdų perdirbimą. Per metus planuojama perdirbti apie 500 tūkst. t kviečių, iš kurių būtų gaminami krakmolas ir glitimas.

Buvo skelbta, kad įmonių grupė „Linas Agro Group“ su Singapūro žemės ūkio konglomeratu tariasi dėl 100 mln. Eur siekiančių investicijų į augalinės kilmės produktų gamyklą Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje. Bendrovės atstovai ŪP teigė, kad kol kas tai tik planai ir žvalgybinis projektas, o planai ir projektai keičiasi, ir gali keistis tol, kol nepriimamas sprendimas juos realizuoti.

Taip pat pernai pasklido žinia, kad Airijos bendrovė „Clon Bio Group“ svarsto galimybę Lietuvoje investuoti iki 250 mln. Eur į augalinių baltymų gamyklą, kuri galėtų įsikurti Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje ir įdarbintų iki 200 žmonių. Kalbėta apie ketinamus perdirbti miežius į koncentruotus baltymus, kurie naudojami mėsos pakaitalų gamybai. Tai – vėl kol kas tik žvalgybinis domėjimasis.

Grūdininkų prognozės – priešingos

LGPPA prezidentas, UAB „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas ŪP teigė, kad šio sektoriaus atstovai su minėtomis prognozėmis yra susipažinę ir jas vertina nevienareikšmiškai, nes jose pateikiamas blogiausias scenarijus, kuris gali nutikti Lietuvoje.

„AM ataskaitos rengėjai gali būti teisūs tik dėl vieno – iš tiesų, pasėlių plotai gali sumažėti, nes tai lems žaliasis kursas ir griežtėjantis reglamentavimas. Bet, vertinant plačiau, tai – tik vienas iš variantų. Mūsų prognozės kardinaliai skiriasi, nes mes, dirbantys šioje srityje, matome visai kitokį vaizdą. Todėl šiandien galime konstruktyviai oponuoti ministerijos ekspertų vertinimams“, – tvirtino grūdininkų asociacijos prezidentas.

Jis pabrėžė, kad pirmiausia šioje prognozėje matomas labai abstraktus skaičiavimas ir visiškai neatsižvelgiama į 20 metų ateities proveržį žemės ūkyje. K. Šimas atkreipė dėmesį, kad kasmet ūkininkai dirba efektyviau, atsiranda vis naujų augalų apsaugos priemonių, gerinamas trąšų įsisavinimas, keičiasi technologijos, gerėja sėklos, ūkiai stambėja – sektorius pažangiai vystosi.

„Nepastebėjau, kad studijoje tai būtų įvertinta. Ten plotas daugintas iš dabartinio derlingumo ir mažėjimas yra paremtas tik ploto mažėjimu. Šioje studijoje nėra atsižvelgta į žemės ūkio efektyvumo ir tobulėjimo kriterijus, nėra įvertintas ūkių progresas. Juk tie patys ūkiai adaptuojasi pagal žaliąjį kursą ir kartais turėdami mažiau išaugina tiek pat arba daugiau. Kitaip tariant, net ir kur nors taupydami, taikydami tiksliąją žemdirbystę ir tikslųjį purškimą, tręšimą, pasitelkdami dronus, mes galime išlaikyti tokį patį produktyvumą, kartais jį net ir padidinti“, – aiškino „Agrokoncerno grūdų“ direktorius.

Derliai gali didėti

K. Šimas pastebėjo dar vieną svarbų aspektą – prognozėje nėra įvertintas ūkių stambėjimas. Kodėl tai svarbu? Atsakymas paprastas ir nuspėjamas: ūkiams stambėjant, didėja derlingumas. Jis atkreipė dėmesį, kad nūnai Lietuvoje yra trečdalis neprofesionalių ūkių, kurių savininkai yra jau garbingo amžiaus. Tikėtina, kad per 20 metų bus pokyčių ir tai bus susiję su naujais savininkais, neišvengiamai ūkiai stambės.

„Prognozės rengėjai neįvertino, kad ši neproduktyvaus augalininkystės sektoriaus dalis turi visus šansus tapti produktyvia, produkcijos auginti 50 proc. daugiau, nes žemę greitai dirbs profesionalūs ūkininkai. Vertinant visus šiuos aspektus, derlingumas bus ne tik išlaikytas, bet ir turi visas galimybes augti. Taigi, mes, grūdų perdirbėjai ir eksportuotojai, nebloginame prognozių. Užauginamų grūdų kiekis nemažės, jeigu nebus drastiškų politinių korekcijų, didesnių karpymų, negu yra dabar numatyta. Karpymai efektyvumo principu amortizuojami, nes mes daug investuojame į mokslą“, – priešingą perspektyvą matytų LGPPA prezidentas.

Anot jo, dar viena paprasta sėkmingo grūdų sektoriaus scenarijaus vystymosi priežastis – augalininkystė visada buvo pelningiausia žemės ūkio šaka. Yra tikimybė, kad ji gali tik didėti kitų sektorių sąskaita.

Grūdų pakaktų

Nepaisant nelinksmų prognozių, grūdų perdirbėjai tvirtina nebijantys, kad perdirbimo gamykloms neliks grūdų – jie gerai vertina Lietuvos grūdų potencialą, stebi pokyčius rinkose ir investuoja į perdirbimą. Jų vertinimu, jeigu ateityje grūdų derlius išliks panašus kaip dabartinis – 7–8 mln. t – jo pakaktų kelioms naujoms gamyklos.

„Lietuvoje suvartojama tik apie 1,5 mln. t, perdirbama (kartu su sėklų paruošimu ir pan.) – iki 2 mln. t, tad derliaus turime 2–3 kartus daugiau. Perdirbimo gamyklos investicijas planuoja penkmečiui ar dešimtmečiui į priekį, todėl jų atsiradimas praktiškai nepakeis grūdų suvartojimo. Jei per ateinančius 10 metų papildomai perdirbtume milijoną tonų, vis tiek žaliavos tikrai viskam pakaks. Todėl manome, kad kviečių balansas išliks toks, koks yra, ir nėra baimės, jog neužteks produkcijos tiek vietiniams gamintojams, tiek eksportuotojams. Gali būti tam tikrų kultūrų pasikeitimų, bet tai priklauso nuo žaliojo kurso, vartojimo tendencijų ir konkurencijos rinkose“, – samprotavo K. Šimas.

LGPPA vadovas pabrėžė, kad visas perdirbimas daugiau ar mažiau iki šiol yra paremtas nuosavu kapitalu ir įmonių visiškos rizikos prisiėmimu, nes visas stambus verslas nėra kaip nors remiamas. Jis pridūrė, kad ES parama gaunama nebent eiliniam pasiremontavimui ir padengia labai mažą finansinių poreikių dalį.

Svarbiausia – produktas ir rinka

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 25, 2023 m. kovo 2 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

 

 

ŪP korespondentė Vida TAVORIENĖ

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/02/27

Žemės ūkio ministrai sutarė dėl atsako į krizinę padėtį žemės ūkyje

Atsižvelgdami į tebesitęsiančius ūkininkų protestus ir remdamiesi pirmininkaujančios Belgijos informacija bei Europos Komisijos parengtu neoficialiu dokumentu dėl reikalavimų supaprastinimo, Europos žemės ūkio ministrai vasario 26 d. Taryboje...
2024/02/27

Tarptautinės operacijos metu sulaikyti asmenys, neteisėtai per Lietuvoje veikusią finansų įstaigą legalizavę daugiau kaip 2 mlrd. eurų

Šiandien Lietuvos, Latvijos ir Italijos teisminės ir teisėsaugos institucijos tarptautinės operacijos metu sulaikė du asmenis, įtariamus neteisėtu lėšų legalizavimu per anksčiau Lietuvoje veikusią finansų įstaigą. Įtariama, kad nuo 2...
2024/02/27

APVA: 12 mln. eurų saulės elektrinėms išdalinta per pusantros valandos

Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) antradienį pradėjus priimti paraiškas paramai gyventojų saulės elektrinėms įsirengti, tam skirta 12 mln. eurų suma išdalinta per pusantros valandos, sako APVA atstovė Eglė Pliuskuvienė.
2024/02/27

Nuo žmogaus papilomos viruso paskiepyta 13 tūkstančių berniukų

Nuo praeitų metų vasario Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių žmogaus papilomos viruso vakcina pradėti skiepyti 11 metų sulaukę berniukai. Per pirmuosius vakcinacijos metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis n...
2024/02/27

Smulkiajam verslui apie atsiskaitymų priėmimo negrynaisiais pinigais galimybes

Vartotojų galimybės pasirinkti jiems priimtiną atsiskaitymo būdą gerėja, tačiau dalis gyventojų vis dar susiduria su situacijomis, kai prekybos vietoje negali atsiskaityti norimu būdu. Verslo atstovai svarsto, koks būdas priimti atsiskaitymus jiem...
2024/02/27

2 iš 10 lietuvių mokėtų gynybos mokestį, trečdalis – prieš daugiau lėšų krašto apsaugai

Du iš dešimties Lietuvos gyventojų pritartų siūlymui patys mokėti vadinamąjį gynybos mokestį, tačiau daugiau nei trečdalis apskritai nemano, kad lėšų krašto gynybai reikia skirti daugiau, rodo BNS užsakymu „Vilmor...
2024/02/27

Ūkio vystymo strategijų daug. Kur link sukti?

(VDU ŽŪA langas) Žemės ūkis yra sudėtingesnis nei daugelis kitų verslų, su kuriais paprastai lyginamas. Tai sąlygoja betarpiškas žemės ūkio sąryšis su gamta. Moksliniuose darbuose ir politiniuose dokumentuose bei sprendimuose pažymim...
2024/02/27

EP pritarė planui atkurti 20 proc. ES sausumos ir jūrų teritorijų

Antradienį, vasario 27 d., Europos Parlamento (EP) nariai patvirtino gamtos atkūrimo įstatymą, kuriuo siekiama iki 2030 m. atkurti bent 20 proc. ES sausumos ir jūrų teritorijų, o iki 2050 m. – visas nualintas ekosistemas.
2024/02/27

Pagal „off grid“ filosofiją gyvenantis dailininkas: „Vilnius dabar – mūsų kaimas“

Kai žinomas dailininkas Vygantas Vėjas nutarė mesti sostinę, dažnas stebėjosi. Kodėl buvusiam Vilniaus Užupio respublikos rezidentui, praeityje gyvenusiam Tokijuje, apkeliavusiam pusę pasaulio, reikėjo atsidurti vos ne džiunglėse prie Baltarusijos...