Sutvarkytas Kėdainių dvaro sodybos minaretas

Grafas Pranciškus Hutenas-Čapskis vedė Veroniką Joaną Radvilaitę ir kaip kraitį gavo Radviloms priklausiusius Kėdainius. 1811 metais Kėdainius paveldėjo jų sūnus Stanislovas Hutenas-Čapskis. Jis prie Dotnuvėlės upelio, buvusiame Radvilų palivarke, įkūrė dvaro sodybą ir pastatė nedidelius rūmus.

Garsiausias Kėdainių dvaro šeimininkas iš šios giminės buvo Marijonas Hutenas-Čapskis (1816–1875). Tai išsilavinęs gamtininkas, dailininkas, meno bei istorinių vertybių kolekcininkas. 1844–1845 metais jis pradėjo iš esmės pertvarkyti Kėdainių dvarą: pastatė prabangius mūrinius rūmus su aukštu bokštu ir oranžerija, įveisė angliško stiliaus peizažinį parką, praplatino Dotnuvėlės upę, įrengė tvenkinius, salas ir tiltelius, įsteigė sūrių gamyklą ir alaus daryklą, rūmuose sukaupė biblioteką, monetų kolekciją, meno kūrinių ir giminės portretų. Čapskiai buvo ne vien žemvaldžiai – jie domėjosi mokslu, menu, kraštovaizdžio architektūra ir ūkio modernizavimu.

Deja, Čapskiai neteko Kėdainių dvaro lemtingais 1863–1864 metų sukilimo laikais. Marijonas Čapskis rėmė sukilimą prieš Rusijos imperijos valdžią. Už tai buvo ištremtas, o jo Kėdainių valdos buvo konfiskuotos. Vėliau dvarą perėmė Rusijos kariuomenės generolas grafas Eduardas Totlebenas (1818–1884). Jis rūmus rekonstravo, pertvarkė parką ir pastatė iki šiol išlikusį Kėdainių minaretą. Minaretą Kėdainiuose jis pastatė grįžęs iš Rusijos–Turkijos karo (1877–1878 m.), apie 1880 m. Minaretas jam buvo kaip praėjusio karo ir asmeninės šlovės memorialas. Dar kalbama, kad jį skyrė Turkijoje sutiktos gražuolės atminimui. Manoma, kad minareto autorius yra pats E. Totlebenas. Pietinį minareto fundamento šoną papuošė marmurinėmis epigrafinėmiss plokštėmis, kuriose buvo iškaltos panegirinio stiliaus eilės. Virš įėjimo arkos pakabino marmuro plokštę su Korano eilutės fragmentu.

Kėdainių dvaro minaretas – iki šiol vienintelis atskiras minaretas Lietuvoje. Jis yra šiaurinėje Kėdainių miesto parko dalyje, tarp Kėdainių geležinkelio stoties ir Dotnuvėlės upės. Tai smailiaviršūnis, 25 m aukščio, su balkonu statinys, į kurį galima patekti viduje esančiais laiptais. Iš minareto tuometinis Kėdainių ir jų apylinkių savininkas rodydavo svečiams parką ir savo valdas. Tai išskirtinės architektūros objektas ir retas daugiakultūrės Lietuvos istorijos liudininkas. Rūmai susprogdinti 1944 m.

KPD informacija