Svarbu nepriskaldyti malkų

Kokie nubrėžti prioritetai?

Daugybė Lietuvos ūkių jau seniai atlieka dirvožemio tyrimus ir taiko tikslųjį tręšimą. „Nėra jokių abejonių, kad dirvožemio tyrimai yra labai naudingi ir reikalingi. Kai ūkininkas žino, kiek ir kokių medžiagų yra jo laukų dirvožemyje, ir turi protingą tręšimo planą, ūkininkavimas pakyla į visai kitą lygį. Tada jis gali valdyti savo finansus, išlaidas trąšoms ir t. t.“, – įsitikinęs Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo narys, „Ažytėnų“ žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) vadovas ir ūkininkas Šarūnas Šiušė.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas „Ūkininko patarėjui“ priminė, kad Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) darbo grupė buvo parengusi sąrašą ekoschemų, tarp kurių buvo siūloma ir tręšimo planavimą remianti ekologinė sistema, tačiau į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (SP) ji nepateko. LŽŪT siūlė kelias aiškias ekoschemas, bet Lietuva pasirinko sunkesnį kelią – buvo patvirtinta sudėtinga ekoschemų sistema, apimanti daug veiklų ir pančiojanti ūkininkus įsipareigojimais bei biurokratiniais reikalavimais.

Dar vienas šansas nukreipti paramą į dirvožemio tvarų naudojimą ir tikslųjį ūkininkavimą buvo tada, kai planuotas RRF lėšų (2,2 mlrd. Eur) panaudojimas. Žemės ūkyje buvo siūloma remti investicijas į dirvožemio kokybės valdymo sistemos sukūrimą, pažangių technologijų plėtrą gyvulininkystėje. Tačiau pinigų (16 mln. Eur) atsirado tik pelkininkystei, todėl neatsitiktinai buvusį žemės ūkio ministrą K. Navicką ūkininkai dažnai vadino pelkių ministru.

„Lietuvos grūdų augintojų asociacija siūlė, kad dalis RRF lėšų būtų skiriama dirvožemio mėginių ėmimui ir visos šios sistemos sukūrimui, bet tuomet pinigų, kaip žinia, atsirado tik pelkių atkūrimui. Ir labai gaila, kad tai nebuvo finansuota, nes būtume kur kas anksčiau startavę ir ūkininkai jau turėtų apčiuopiamą naudą. Reikia suprasti, kad tyrimo paėmimas problemos neišsprendžia, reikia laiko, jog susitvarkytų dirvožemio ekosistema. Nauda apčiuopiama ne greičiau nei po 3–5 m.“, – pastebėjo Š. Šiušė.

Modeliuoja naują ekoschemą

Dabar vėl kuriami planai dėl tvaraus dirvožemio naudojimo ir tyrimų kompensavimo žemdirbiams. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) planavo naują SP intervencinę priemonę „Tręšimo plano sudarymas ir laikymasis“, tačiau ji kol kas nevirto kūnu. Dabar ŽŪM teigia modeliuojanti SP ekologinę sistemą, orientuotą į dirvožemio išteklių tvarų naudojimą, atliekant dirvožemio tyrimus.

Planuota priemonė „Tręšimo plano sudarymas ir laikymasis“ šiemet sausio mėn. buvo pristatyta Lietuvos kaimo tinklo dirbtuvių platformoje. Aplinkos apsaugos agentūros atstovas kalbėjo apie vandens telkinių pasklidosios taršos iššūkius, kurie kyla intensyvios žemdirbystės regionuose, o ŽŪM pristatė priemonę „Tręšimo plano sudarymas ir laikymasis“ ir įvardijo jos tikslą – skatinti tvariai naudoti maistines medžiagas žemės ūkio paskirties žemėje bei mažinti išsiplovimus į vandens telkinius.

Buvo aiškinama, kad išmoka už dirvožemio tyrimus būtų mokama už įsipareigojimus, kurie viršija Vandens pagrindų ar Nitratų direktyvose numatytus reikalavimus. Įvardytas ir preliminarus kompensacinės išmokos dydis: priklausomai nuo dirvožemio tyrimų apimties ir periodiškumo, ji galėtų sudaryti 28 Eur/ha ir 40 Eur/ha.

ŪP pasidomėjus, ar pristatytą priemonę ruošiamasi patvirtinti, ŽŪM informavo, kad tai buvo tik siūlymas. „Šiuo metu ministerija atlieka ekologinės sistemos, pagal kurią galima būtų kompensuoti dirvožemio tyrimus, modeliavimą. Kai bus parengtas naujos priemonės projektas, jis bus išsamiai pristatytas diskusijoms su socialiniais partneriais“, – žadėjo ŽŪM atstovai.

Yra apie ką diskutuoti

„Ažytėnų“ ŽŪB vadovo nuomone, galvojant apie naują priemonę dėl dirvožemio tyrimų, ŽŪM turėtų plačiai diskutuoti su žemdirbiais. „Norėtume, kad ŽŪM specialistai neužsidarytų ir „nevirtų savo sultyse“, bet aktyviai kalbėtų su ūkininkais, tada galėtume rasti ir priimti geriausią sprendimą“, – įsitikinęs Š. Šiušė.

Anot LŪS atstovo, labai svarbu, kad šiuo atžvilgiu nepriskaldytume malkų, nes yra skirtingos dirvožemio tyrimų metodikos. „Mes dar prieš šešiolika metų dėl dirvožemio tyrimų pradėjome bendradarbiauti su vokiečiais, kurie, matyt, turi didžiausią įdirbį šioje srityje. Todėl, manau, būtų neprotinga, jei pradėtume kurti naują produktą. Tinkamiausia būtų remtis geriausiomis praktikomis, kurios jau taikomos pasaulyje“, – samprotavo ūkininkas. Jis svarstė, kad savo laiku galėjo būti sukurta ekoschema, pagal kurią būtų finansuojami dirvožemio tyrimai ir skatinamas racionalus tikslusis tręšimas. Tačiau dabar nauja priemonė būtų kuriama kitų ekoschemų sąskaita, todėl tai, anot ŪP pašnekovo, nebūtų teisingiausias sprendimas.

Bijo naujų įpareigojimų

Šakių r. ūkininkų sąjungos (ŠRŪS) pirmininkas Mindaugas Martinaitis, paklaustas apie naują ekoschemą, skirtą dirvožemio tyrimams kompensuoti, susimąstė, kiek ji būtų reikalinga ir naudinga: „Kaip čia teisingiau pasakius: aišku, kompensacija būtų gerai, tik klausimas, kokia nauda būtų ūkininkui, ar jam tie tyrimai tikrai atpigtų? Ar neatsitiktų taip, kad tie, kurie atlieka tokius tyrimus, pakeltų įkainius ir ta subsidija išgaruotų?“

Kitas dalykas, ar ūkininkai nebūtų apipančioti įsipareigojimais ir papildomais nepatraukliais reikalavimais. „Mes patys jau seniai atliekame tyrimus ir jais naudojamės be jokių įpareigojimų. Manau, kad save gerbiantis ūkis turėtų daryti tokius tyrimus, bet galbūt dėl menkos paramos niekas nenorėtų papildomo biurokratijos jungo“, – svarstė ūkininkas.

Šakietis kasmet atlieka savo dirbamų laukų dirvožemio tyrimus iš skirtingų vietų ir taip kas 4–5 metus gauna reikiamus duomenis apie dirvožemio būklę. „Dirvožemio tyrimai leidžia taikyti tikslųjį tręšimą ir parodo, kas vyksta dirvožemyje ir kur mes judame. Esu susimažinęs trąšų normas, dabar stebiu, ar maisto medžiagų nemažėja. Jau anksčiau pas mus yra įjungtas trąšų taupymo režimas, atsižvelgiant į dirvožemio tyrimus, kurie parodo, kur ir kiek reikia tręšti“, – ŪP aiškino M. Martinaitis. Pasak jo, reikėtų atlikti išsamius dirvožemio tyrimus visoje Lietuvoje ir tuo turėtų pasirūpinti valstybė. Turint išsamius duomenis apie dirvožemio būklę, būtų galima vadovautis pagrįstais skaičiais, o ne tik emocijomis, kalbant apie dirvožemio nualinimą, degradaciją ir pan.

Siūlo remti per investicijas

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. balandžio 3 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.