Svarstant gynybos paketą, atmesta idėja didinti naštą smulkiajam verslui, kitkam pritarta

Pastarąjį siūlymą – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas – palaikė 56 parlamentarai, o prieš buvo 15 ir susilaikė 46 Seimo nariai.

Kitu balsavimu Seimas projektą grąžino Biudžeto ir finansų komitetui taisyti.

Juo buvo siūlyta iki 10 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) – maždaug 20 tūkst. eurų – sumažinti metinių pajamų ribą dirbantiesiems su verslo liudijimu, o tai reiškia, kad dalies smulkių verslininkų apmokestinimas didėtų.

Dabar galioja 45 tūkst. eurų metinių pajamų ribą dirbantiesiems su verslo liudijimu, ją pasiekę verslininkai turi registruoti kitą verslo formą.

Viena iš prieš pasiūlymą buvusių Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė piktinosi, kad valdantieji negalvoja, kaip padėti smulkiam verslui, o jam veiklą ketina apsunkinti.

„Ar turėtume užgniaužti ir apmokestinti labiau?“ – klausė ji.

Žada likti prie nuosaikesnių siūlymų savivaldybėms

Gynybos fondo įstatymui, kuriame numatoma, kaip iki 3 proc. BVP bus didinamas šalies gynybos finansavimas, parlamentari pritarė 92 balsavus už, prieš buvus vienam ir susilaikius 24 Seimo nariams.

Prieš balsavimą finansų ministrė Gintarė Skaistė prašė politikų nestabdyti projektų, pažadėjusi peržiūrėti Seime palaikymo sulaukusią idėją perskirstyti didesnę dalį nei siūlė Vyriausybė savivaldai tenkančių gyventojų pajamų mokesčio lėšų.

„Esame atviri korekcijai šitos vietos, kad sutekti didžiausią galimą palaikymą parlamente ir prašyčiau nestabdyti įstatymo priėmimo, nes jis kertinis“, – teigė ministrė.

„Jaučiu, kad yra debatas dėl tų papildomų 60 mln. eurų (...). Pasižadame, kad registruosime variantą į priėmimo stadiją tam, kad ketvirtadienį turėtume tokį sprendinį, kuris sulauktų daugiausia palaikymo ir galėtų turėti daugiau konsensuso parlamente“, – pridūrė G. Skaistė.

Iš pradžių Vyriausybė siūlė iš savivaldybių surinkto gyventojų pajamų mokesčio gynybai kasmet skirti po 25 mln. eurų, bet Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė siūlymui šią sumą didinti iki 60 mln. eurų ir mažiau kelti kai kuriuos mokesčius degalams.

Seimas taip pat pritarė Vyriausybės siūlymui vienu procentiniu punktu – iki 16 proc. padidinti pelno mokestį, nuo 5 iki 6 proc. – mažų įmonių lengvatinį pelno mokestį.

Didins akcizus

Svarstymo stadiją įveikė ir siūlymai papildomai didinti alkoholio, tabako ir kuro akcizus. Seimas pritarė daugeliui Vyriausybės siūlymų ir kelioms parlamentarų iniciatyvoms.

Už Akcizų įstatymo pataisas po svarstymo balsavo 100 Seimo narių, prieš buvo vienas, o susilaikė septyni.

Seimas sutiko, kad etilo alkoholiui 2027 metais būtų taikomas didesnis negu siūlė Vyriausybė akcizas – 3 530 eurai už, o ne 3 395 euro. Vyriausybės pasiūlyti akcizai 2025-2026 metams lieka nekoreguoti.

„Stipresniam alkoholiui akcizo dalis kainoje sudaro didžiausią dalį, tai tas pabrangimas atsilieptų kur kas labiau nei silpnesniesiems gėrimams“, – sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Lingė.

Daug diskusijų kilo dėl akcizų elektroninių cigarečių skysčiams, tačiau Seimas liko prie Biudžeto ir finansų komiteto pozicijos – pritarta, kad šis akcizas kasmet didėtų po 150 proc., o ne po 60 proc., kaip siūlė Vyriausybė.

Jeigu Seimas per galutinį balsavimą pritartų tokiam konservatoriaus Vytauto Kernagio siūlymui, elektroninių cigarečių skysčio akcizas kitąmet didėtų iki 0,63 euro už mililitrą, 2026 metais – iki 1,56 euro, o 2027 metais – iki 3,91 euro.

Seimas taip pat po svarstymo pritarė Vyriausybės ir Biudžeto ir finansų komiteto siūlymams dėl kuro akcizų tarifų pokyčių.

Seimas pritarė „laisviečių“ siūlymui, kad anglies dioksido (CO2) dedamosios mokestis būtų nuosaikiau didinimas – siūloma benzinui 2025 metais nustatyti 47 eurų už 1 tūkst. litrų, 2026 metais palikti Vyriausybės siūlomą 96 eurų. tarifą.

Mazutui 2025 metais siūlomas 53,6 eurų tarifas, o 2026 metais galiotų Vyriausybės nustatytas 104,8 eurų už 1 tūkst. litrų tarifas.

Seimas paliko galioti komiteto siūlymą saugumo dedamąją 2025 metais vietoje Vyriausybės siūlytų 50 eurų už 1 tūkst. litrų. gazoliams nustatyti 25 eurų tarifą, o 2026-2030 metais liktų Vyriausybės pasiūlytas dydis.

Gynybos finansavimą siekiama didinti siekiant greičiau išvystyti Lietuvos kariuomenės diviziją, iki 2027 metų priimti Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

Seimas antradienį taip pat priėmė įstatymą, kuriuo bus dar metams pratęstas bankų solidarumo įnašas.

Autorė Sniegė Balčiūnaitė / BNS

123rf nuotr.