Svarsto, ar stabdyti žiurkių nuodijimą

Kad ir kur gyventų žmonės, dažniausiai gyvena ir žiurkės, kurios dažnai randa idealias gyvenimo sąlygas ypač gyvulių fermose. Kovai su kenkėjais daugiausia naudojami tam tikri jaukai-nuodai. Juose yra vadinamųjų antikoaguliantų, kurie neleidžia kraujui krešėti, todėl gyvūnai lėtai nukraujuoja iš vidaus. Šiuo metu Vokietijoje atliekama pakartotini šių preparatų patvirtinimo procedūra siekiant nustatyti, ar privatūs asmenys gali ir toliau pirkti bei naudoti antikoaguliantus ir šis procesas tęsis bent iki šių metų pabaigos, informuoja landundforst.de.

Toksiškas pavojus

Pasak Vokietijos Federalinio darbuotojų saugos ir sveikatos instituto (BAuA), yra keletas priežasčių, kodėl privatiems asmenims turėtų būti uždrausta naudoti preparatą. Antikoaguliantai labai prastai skaidosi aplinkoje, kaupiasi gyvuose organizmuose ir yra toksiški, – paaiškina instituto specialistai. Be to, rodenticidai veikia visus stuburinius gyvūnus, todėl naminiams ir laukiniams gyvūnams taip pat gresia didelis apsinuodijimo pavojus, pavyzdžiui, ėdant jau apsinuodijusius graužikus. Didžiausias pavojus šiuo atveju kyla ir taip nykstančioms pelėdoms, taip pat lapėms ir žebenkštims. Todėl jie mano, kad nuodų naudojimas turėtų būti apribotas.

Nepageidautini graužikai plinta ten, kur randa pakankamai maisto, tad mokslininkai rekomenduoja pirmiausia imtis veiksmingų prevencinių priemonių. Galimi maisto šaltiniai privačiame sektoriuje yra paukščių lesalas, neteisingas kompostavimas, maisto likučiai sklype ir netinkamai sandarūs šiukšlių konteineriai – visa tai reikia geriau kontroliuoti.

Kritikai stebisi

Tačiau kelios asociacijos ir organizacijos parašė skubų laišką ir išsiuntė jį politinius sprendimus priimantiems asmenims. Nuogąstaujama, kad jei draudimas iš tikrųjų įsigaliotų, žiurkės nekontroliuojamai išplistų, o tai turės rimtų pasekmių sveikatai, higienai ir ekonomikai.

Naudoti jaukus-nuodus tuomet galėtų tik profesionalūs kenkėjų naikintojai, kurie, baiminamasi, nesugebėtų patenkinti išaugusios paklausos. Daugelis miestų ir savivaldybių jau seniai nesusitvarko su žiurkių kontrolės užduotimis. Skundžiamasi, jog nuolat trūksta finansinių išteklių ir personalo žiurkių naikinimai bei plačiosios visuomenės švietimui.

Didelė žiurkių populiacija sukelia didelių higienos problemų, žalą turtui ir galimą pavojų gyventojų sveikatai, rašoma laiške. Vien tik pirminiais skaičiavimais, dėl žiurkių platinamų ligų žemės ūkyje Vokietijoje kasmet būtų padaryta milijardų eurų žala, nors šioje sąmatoje į žalą žmonių sveikatai net neatsižvelgta.

Bandymai drausti Lietuvoje

2022 m. vasarą buvęs aplinkos viceministras ir Seimo narys Linas Jonauskas mėgino ir Lietuvoje uždrausti prekybą žiurknuodžiais.

„Laisva prekyba nuodais būtų uždrausta, neprieinama ir tik specialistai galėtų juos pirkti ir naudoti. O situacija tokia reikalinga dėl to, kad labai akivaizdu yra dešimtimis, o gal ir šimtais atvejų kiekvienais metais, kada žiurknuodžių pagalba yra nuodijami naminiai gyvūnai“, – tuomet sakė L. Jonauskas. Be to, pasak parlamentaro, žiurkių nuodų bei masalų priėda ir laukiniai gyvūnai bei paukščiai, todėl būtina juos apsaugoti, o žiurkėms gaudyti rekomendavo naudoti įvairius spąstus.

Tad 2022 m. birželio 13 d. jis Seime įregistravo Visuomenės sveikatos priežiūros ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, pagal kurias „vertimasis kenkėjų kontrole, naudojant antikoaguliantinius rodenticidus, prekyba šiais preparatais, jų įsigijimas ir naudojimas, pažeidžiant siūlomas įteisinti įstatymo nuostatas, galėtų užtraukti baudą nuo 300 iki 850 eurų. Nusižengus pakartotinai bauda siektų nuo 900 iki 1700 eurų“.

O nuostatose buvo leidžiama įsigyti ir naudoti tokius preparatus tik turint visuomenės sveikatos priežiūros kenkėjų kontrolės licenciją. Be licencijos savo registruotame ūkyje tokias priemones galėtų įsigyti asmenys, baigę ūkininkavimo pradmenų kursus arba turintys išsilavinimą žemės ūkio srityje. Tačiau projektas užstrigo Seime ir nebuvo priimtas.

Kaip su jais elgtis?

Antikooguliaciniai rodenticidai arba žiurkių jaukai-nuodai dažniausiai skirti visų rūšių graužikų naikinimui sandėliuose, patalpose ir saugyklose, maisto ir pašarų pramonės įmonėse, paukštininkystės ir gyvulininkystės kompleksuose, stambiose pramoninio tipo gyvulininkystės įmonėse, fermose, visuomeninės ir ūkinės paskirties patalpose bei rūsiuose, kanalizacijos, kitų komunikacijų vamzdynuose, laivuose, taip pat teritorijose apie paminėtus objektus, visur kitur, kur graužikai nepageidaujami dėl jų padaromos žalos. Graužikai labai noriai ėda tokius preparatus, o jų sunaikinimui naudojami pakankamai nedideli jaukų-nuodų kiekiai. Užtenka tokio preparato „suėsti“ nors vieną kartą bent minimalų kiekį ir graužikai žūva per 3–5 dienas. Daugeliu atvejų netgi didelis graužikų kiekis sunaikinamas per 2–3 savaites.

Tokie jaukai dažniausiai parduodami gelio pavidalo, iš jų sudaromas tam tikras barjeras tarp žiurkių gyvenamųjų ir maitinimosi vietų. Didelės invazijos židinyje vietos jaukams parenkamos ne didesniu kaip 5 m atstumu viena nuo kitos. Dedama po 2–3 nedidelius gabalėlius jau-nuodo į kiekvieną graužikų maitinimosi vietą ir po 1–2 – į kiekvieną žiurkių gyvenamąją vietą. Po 3–4 dienų reikia patikrinti jaukus ir vietoje suėstų padėti naujų. Dar po 7–8 dienų rekomenduojama pakartoti visų jaukų ir žiurkių urvų apžiūrą, padėti naujas jauko porcijas, jeigu nuodai bus suėsti. Priklausomai nuo žiurkių kiekio, preparatų dėjimą teks kartoti 3–5 kartus, kol galutinai bus išnuodytos visos žiurkės.

Parengė Ričardas Čekutis