Svarstoma, kad „pasai“ pakels pasitikėjimą lenkiškais žemės ūkio produktais

Mes žinome apie augalų pasus – dokumentus, kurie užtikrina, jog augalams bei augaliniams produktams reguliariai atliekama fitosanitarinė kontrolė. Augalų pasai reikalingi sodinti skirtiems augalams, citrusiniams vaisiams su lapkočiais ir lapais, tam tikrų augalų medienai bei kai kurių augalų rūšių sėkloms. Lenkijoje siekiama kur kas platesnių tikslų, užtikrinti ne tik fitosanitarinę kontrolę, bet ir apimti visą žemės ūkio bei maisto produktų rinką.

Bandomąjį projektą vykdė Mokslinis ir akademinis kompiuterių tinklas – Nacionalinis tyrimų institutas, rėmė Lenkijos Ministro Pirmininko kanceliarijos remiamas centro „GovTech Polska“, prižiūrimas Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijos.

„Pasporting Polish food“ inicijavo bulvių, kiaulienos ir jautienos rinkoms atstovaujančios pramonės organizacijos. Jų iniciatyva buvo pakviesti ir tiesioginiai maisto tiekimo grandinės dalyviai: nuo žemės ūkio produktų gamintojų, perdirbimo įmonių (skerdyklų, pjaustymo ir porcijavimo įmonių, pakavimo) iki transporto bei sandėliavimo įmonių (iš viso 66 įmonės), taip pat viešojo administravimo institucijos, prižiūrinčios maisto saugą ir kokybę užtikrinančių užduočių bei procesų įgyvendinimą.

Projekto metu sukurtame bandomajame maisto produktų „pase“ buvo įtraukiami duomenys apie gamybos procesą, žemės ūkio gamintojų taikomas praktikas, maisto saugą ir kokybę prižiūrinčių viešojo administravimo institucijų informacija. Gausią ir išsamią informaciją apie kiekvieną maisto produktą, patenkantį į trumpąją tiekimo grandinę „nuo lauko iki stalo“, turėjo apdoroti sudėtinga IT sistema. Jos sukūrimas ir išbandymas taip pat buvo vienas iš projekto tikslų.

Maisto pramonės organizacijos, inicijavusios bandomąjį projektą, atkreipė dėmesį į tai, kad pastaruoju metu lenkiškų maisto produktų plėtrai kyla kliūčių dėl tiekimo grandinėje dalyvaujančių subjektų skaičiaus ir maisto taršos, poreikio greitai ir lengvai gauti informaciją apie maisto produktą (įskaitant kilmę, perdirbimą ir kelionę nuo gamintojo iki vartotojo), augantį konkuruojančių sertifikatų skaičių ir su tuo susijusios sukčiavimo rizikos, korupcijos bei klaidų.

Paso suteikimas lenkiškiems žemės ūkio produktams gali sukurti naujus standartus maisto produktų sertifikavimo srityje, rašoma Nacionalinis žemės ūkio paramos centro svetainėje. Tai padėtų užtikrinti aprūpinimą maistu vidaus rinkoje ir plėtoti aukštos kokybės produktų eksportą.

„Pasuose“ pateikiama informacija apie jautienos, kiaulienos ir bulvių gamybos istoriją. Pavyzdžiui, jautienos produkto „pase“ pateikiami duomenys apie augintoją (selekcininką), gamybos sąlygas (auginimo būdą, laikymo ir šėrimo sistemas, informaciją apie genetiškai modifikuotų pašarų komponentų naudojimą arba nenaudojimą), gyvūną, jo gydymą, transportavimą, skerdimą, skerdenų vertinimo kontaktus, skerdenos elementų transportavimą, įmonę, kurioje buvo atliktas mėsos perdirbimas.

Iš „paso“ galima sužinoti apie mėsos kokybę (spalvą, kulinarinį tinkamumą, mėsos pH, kondicionavimą), poveikį aplinkai (CO2 pėdsaką), sertifikavimą (kokybės ženklą). Panaši informacija talpinama ir kiaulienai suteikiamame dokumente.

Žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai bei kokybės vertintojai pasigenda tiekimo grandinės skaidrumo, jį netenkina smukęs pasitikėjimas produktu, maisto užteršimo, klastojimo ar užteršimo atvejai. Tikimasi, kad įdiegus įvairiapusę informaciją patogiai integruojančią „pasų“ sistemą, tai pavyks išspręsti.

Eksperimentuojama ir Prancūzijoje

Savotišką maisto produktų „paso“ variantą prieš kelerius metus sukūrė ir prancūzų Monpeljė startuolis. Jo sukurtas išmanus duomenų apie produktus valdymo įrankis „Panjee“ nebuvo pritaikytas visau šaliai, projektą parėmė tik Occitanie regionas. Šis įrankis skirtas žemės ūkio ir žemės ūkio maisto produktų sektoriams ir veikia kaip produktų ir verslo duomenų dalijimosi tinklas.

Duomenys pateikiami „skaitmeninio produkto paso“ forma ir apima informaciją apie atsekamumą, auginimo būdus, veislę, etiketę, gamintojo istoriją, jo vertybes, įsipareigojimus ir kt. Produkto „pasuose“ nurodomas sektorius, prekės ženklas, etiketė, kiti ypatumai. Jais prekybos partneriais gali saugiai keistis. Kiekvienas produkto tiekimo grandinėje dalyvaujantis partneris gali laisvai disponuoti savo duomenimis ir pasirinkti, su kuo jais keistis.

Įrankio kūrėjai pripažįsta, kad prireikė 3 metų mokslinių tyrimų ir plėtros, kol pavyko perprasti, kaip keičiamasi informacija žemės ūkio bei žemės ūkio maisto produktų sektoriuose, ir sukurti įrankį, kuris apimtų visus maisto produktų gamybos dalyvius ir ekspertus.

Skaitmeninio produkto paso (DPP) koncepcija kilo iš Europos žaliojo kurso ir Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos veiksmų plano. Tvaraus gaminio reglamento pasiūlymą Europos komisija priėmė pernai kovą. DPP suteiktų galimybę lengvai gauti išsamią informaciją apie gaminio kilmę, surinkimo procesą, remontą ir išmontavimą ir kt. Jis būtų privalomas bet kuriai fizinei prekei, įskaitant komponentus ir tarpinius produktus. Tik keliems sektoriams – būtent maisto, pašarų ir vaistų – reglamentas kol kas netaikomas.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.