Švarus oras, švarus transportas: kaip važiuosime 2050-aisiais

Sausį pristatytoje Pasaulio banko grupės ataskaitoje „Transporto dekarbonizacija ES“ pažymima, jog transporto sektorius kelia didelių iššūkių mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, ir konstatuojama, jog ši tendencija nesikeis be papildomų politikos priemonių.

Siekiant tikslo emisijų kiekį transporto sektoriuje iki 2050 metų sumažinti 90 proc., ataskaitoje sakoma, jog ES teks ambicinga užduotis suderinti net keleto tipų priemones, apimančias aplinkai draugiškų technologijų plėtrą, skatinimą naudotis geležinkeliais bei viešuoju transportu ir inovatyvius finansavimo pritraukimo būdus.

Transporto emisijų mažinimo srityje – ženkliai atsiliekama

Būdama žaliųjų iniciatyvų lydere bei įgyvendindama žaliąjį kursą, ES siekia iki 2050 metų tapti klimatui neutralia ekonomika, o transporto sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iki šio laikotarpio sumažinti 90 proc. nuo 1990 metų lygio. Pastarąjį įsipareigojimą numatanti ES Darnaus ir išmanaus judumo strategija apima net 82 iniciatyvas šiam tikslui pasiekti.

Maždaug iki praėjusių metų vidurio daugiau nei 90 proc. šių iniciatyvų skirtinguose etapuose jau buvo įgyvendinamos, o kai kurios iš jų – ir visiškai užbaigtos.

Deja, Pasaulio banko grupės ataskaitoje „Transporto dekarbonizacija ES“ akcentuojama, jog, nepaisant bendro emisijų mažinimo tikslo ir minėtų iniciatyvų, transporto sektoriaus emisijų mažinimo srityje ES ženkliai atsilieka, ir ši tendencija nesikeis be papildomų politikos priemonių.

Europos aplinkos agentūros 2024 metų duomenimis, transporto sektorius yra antras pagal dydį emisijų šaltinis ES – jame susidaro beveik trečdalis visų emisijų (daugiau išmeta tik energetika). Transportas taip pat išlieka vieninteliu ES ekonomikos sektoriumi, kurio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos išlieka didesnės nei 1990-aisiais – 2022 metais jos ketvirtadaliu viršijo 1990 metų lygį.

Svarbu žinoti kad  didžiąją dalį – net tris ketvirtadalius proc. visų transporto sektoriaus emisijų – sudaro kelių transportas. Taigi, pasigirstantys tvirtinimai, jog naujų technologijų automobiliai yra neva „netaršūs“ – paprasčiausias melas. Taip, transporto srityje emisijų standartai griežtėja, tačiau iki „nulinės taršos“ – dar toli. Be to, auga automobilių skaičius.

Nuo 2000 iki 2023 metų keleivinių automobilių skaičius išaugo trečdaliu (Lietuvoje – kiek lėčiau), o tai gerokai viršija energijos taupymo, pasiekto didinant transporto priemonių energinį efektyvumą, poveikį.

Teks derinti įvairias politikos priemones

Nepaisant ES tikslo padidinti vidaus krovinių gabenimą mažiau energijos suvartojančiomis  transporto priemonėmis, tokiomis kaip geležinkeliai ir vidaus vandens kelių transportas, tendencijos demonstruoja priešingą kryptį – bendra geležinkelių ir vidaus vandens kelių transporto dalis visoje ES sumažėjo nuo 26 proc. 2005 metais iki 23 proc. 2021-aisiais.

Kita vertus, rimtų iššūkių kelia ir augančios laivybos bei aviacijos sektorių emisijos, nes mažai anglies dioksido išskiriančių degalų pasiūla šiuose sektoriuose išlieka menka, o alternatyvių technologijų kaina vidutiniu laikotarpiu, tikėtina, išliks aukšta.

Pasaulio banko grupės ataskaitoje pabrėžiama, jog, siekiant spręsti šiuos transporto sektoriaus iššūkius, ES būtina išmaniai derinti įvairias politikos priemones bei iniciatyvas – nuo energinio efektyvumo ir elektromobilių skaičiaus didinimo iki struktūrinių transporto sektoriaus pokyčių, įskaitant geležinkelio ir viešojo transporto paslaugų plėtrą, tuo pat metu ypatingą dėmesį skiriant inovatyvių finansavimo būdų paieškai bei investicijų pritraukimui.

Beje, euroskeptikai gali atsipalaiduoti. Visos šios priemonės turėtų būti įgyvendinamos atsižvelgiant į subsidiarumo principą – dalis jų turėtų būti diegiama visos ES mastu, tačiau kitas politines iniciatyvas ir investicijas Pasaulio banko grupė rekomenduoja taikyti nacionaliniu ar vietos lygiu.

Pavyzdžiui, ataskaitoje pažymima, jog, siekiant užtikrinti judėjimo tvarumą ir konkurencingumą ES miestuose, pastariesiems turėtų būti suteikiama prieiga prie įvairių finansinių šaltinių, neapsiribojant vien viešuoju finansavimu.

Laukiama geležinkelių ir autobusų keleivinių pervežimų spurto

Lyginant su 2015 metais, iki amžiaus vidurio ES numatomas 80 proc. keleivių pervežimo geležinkeliu ir 70 proc. – autobusais augimas, atitinkamai mažinant automobilių dalį nuo 73 iki 68 proc.

Tam būtina pakeisti jau du dešimtmečius vyraujančias tendencijas, kuomet pervežimo geležinkeliais dalis išliko nepakitusi, o autobusų dalis netgi sumažėjo.

Visa tai pareikalaus aktyvios politikos ir alternatyvių sprendimų, tokių, kaip kompaktiškas urbanistinis planavimas, efektyvesnis transporto priemonių eksploatavimas ir pan. Ataskaitoje siūloma stiprinti partnerystes su privačiu sektoriumi, pasinaudojant jau sėkmingai įgyvendintais viešojo transporto koncesijų pavyzdžiais, skatinti judumo pokyčius, dėmesį skiriant dviračių bei pėsčiųjų infrastruktūrai, o taip pat taikyti vadinamuosius spūsčių mokesčius, dėmesį skirti parkavimo kainodarai ir kt.

Siūlomos politikos priemonės neabejotinai pareikalaus ir papildomo finansavimo, todėl Pasaulio banko grupė taip pat rekomenduoja apsvarstyti dalies klimato finansų ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos lėšų nukreipimą transporto dekarbonizacijai.

Siūlo imtis mažesnių ir pigesnių elektromobilių

Elektromobilių plėtros srityje Pasaulio banko grupės rekomendacijos, visų pirma, apima mažesnių, efektyviai energiją naudojančių elektromobilių skatinimą, kuris, savo ruožtu, yra būtina sąlyga masinei elektromobilių plėtrai už prabangos segmento ribų.

Siekiant padidinti mažesnių ir įperkamesnių elektromobilių pasiūlą rekomenduojama taikyti mažesnių ir pigesnių naujų bei naudotų elektra varomų transporto priemonių įsigijimą skatinančią mokesčių politiką, atitinkamai apmokestinant didesnius ir energetiškai neefektyvius automobilius.

Mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams remti Pasaulio bankas rekomenduoja panaudoti Socialinio klimato fondo lėšas, kurias galėtų papildyti energetiškai neefektyvių transporto priemonių apmokestinimo pajamos. Beje, viešosios konsultacijos dėl socialinio klimato plano parengimo Lietuvoje jau vyksta, ir kaip tik šiandien – vasario 20-ąją – Aplinkos ministerijoje prasideda pirminiai susitikimai ir diskusijos dėl pažeidžiamų transporto naudotojų apibrėžimo.

Kartu siūloma skatinti verslo kompanijų automobilių parkų elektrifikaciją, kuri vidutiniu laikotarpiu padidintų naudotų elektromobilių pasiūlą. Verslas yra labiau linkęs automobilius keisti į naujus kas keletą metų, taigi, antrinėje rinkoje atsiras daugiau naudotų, tačiau vis dar tinkamų ilgai eksploatuoti elektromobilių.

Sunkvežimiai ir autobusai sudaro tik apie 2 proc. visų ES kelių transporto priemonių, tačiau į aplinką išskiria net ketvirtadalį visų transporto emisijų. Iki 2040 metų ES yra įsipareigojusi sumažinti naujų sunkvežimių išmetamųjų teršalų kiekį 90 proc. nuo 2019 metų lygio, kas iš esmės reiškia, kad elektrifikacijos mastas šiame sektoriuje turės būti itin aukštas.

Tuo tarpu iki 2035 metų visi miestų autobusai ES turės atitikti nulinių emisijų standartą, todėl pastebimai auga ir elektra varomų autobusų rinka. Pirmąjį praėjusių metų pusmetį naujų miesto autobusų rinkoje elektriniai autobusai sudarė 40 proc. (nors tarpmiestiniuose maršrutuose šis skaičius buvo mažesnis nei 1 proc.).

Vis dėlto, tiek sunkvežimių, tiek autobusų elektrifikacija reikalauja ne tik aktyvios politikos bei infrastruktūros plėtros priemonių, bet ir stiprių finansinių mechanizmų.

Ir vėl – koją  kiša Donaldas Trumpas?

Elektrinių transporto priemonių plėtrai ES koją gali pakišti JAV prezidento D. Trumpo politika ir su ja susijusios geopolitinės aplinkybės, ypač atsižvelgiant į tai, kad pastarasis jau ėmėsi veiksmų prieš atsinaujinančių išteklių energetiką, elektromobilius bei kitas žaliąsias technologijas ir užsimojo visapusiškai skatinti iškastinio kuro industrijos plėtrą.

Neseniai jis atšaukė Joe Bideno 2021 metų vykdomąjį įsakymą, numačiusį, kad iki 2030 metų pusė visų JAV parduotų naujų transporto priemonių būtų elektrinės. D. Trumpas taip pat sustabdė 5 mlrd. JAV dolerių skyrimą elektromobilių įkrovimo stotelėms pagal Nacionalinę elektromobilių infrastruktūros programą ir pareiškė, kad jo administracija apsvarstys galimybę naikinti mokesčių lengvatas elektromobiliams. Tokia D. Trumpo politika gali sumažinti elektromobilių paklausą JAV, o dėl to, savo ruožtu, mažės investicijos į šį sektorių.

JAV atsisakius elektromobilių plėtros skatinimo, gali sulėtėti ir baterijų technologijų pažanga bei dar labiau sustiprėti dominuojanti Kinijos padėtis šioje srityje, kas neabejotinai neigiamai atsilieptų ir ES rinkai, jau nekalbant apie geopolitinės priklausomybės nuo Kinijos sustiprėjimą.

Taip pat derėtų atsižvelgti ir į potencialias D. Trumpo muitų politikos pasekmes elektromobilių sektoriui pačiose JAV ir už jų ribų. Vien jau Kinijai, Meksikai ir Kanadai D. Trumpo pritaikytos priemonės, jam dar net nespėjus įvesti tarifų ES, neigiamai atsiliepė Europos ekonomikai – ypatingai automobilių pramonei.

Parengė A. Pikšrytė ir R. Trainytė /  „Klimato reporteriai“ (klimatoreporteriai.lt)