Švedija mažins vilkų populiaciją

Mažina vilkų skaičių

Švedijos vyriausybė paskelbė, kad sumažins vilkų populiaciją nuo 355 iki 170 vienetų ir to pilnai pakaks, kad būtų laikomasi „palankios apsaugos būklės“ kriterijų pagal ES taisykles.

„Vilkų populiacijos mažinimas turi būti įgyvendinamas palaipsniui, siekiant užtikrinti, kad būtų išlaikyta palanki apsaugos būklė ir kad būtų galima toliau vykdyti apsauginę ir licencijuotą medžioklę. Pirmasis tarpinis tikslas – iki kitos licencijuotos medžioklės 2026 m. vilkų populiaciją sumažinti iki 270 individų“, –teigia šalies kaimo reikalų ministras Peteris Kullgrenas.

Apie sprendimą buvo pranešta Europos Komisijai ir jis bus taikomas visoje šalyje ateinančius šešerius metus, nebent ES vykdomoji valdžia nuspręstų jį užginčyti, skelbia „Euractiv“.

Švedijos ūkininkų federacija taip pat mano, kad vilkų populiacija yra „palankios apsaugos būklės tiek skaičiumi, tiek genetiškai“, – teigė organizacijos laukinės gamtos ekspertas Andersas Wetterinas.

Kilo diskusijos

Šis sprendimas priimtas po išsamių diskusijų vyriausybėje ir atsiliepimų iš įvairių suinteresuotųjų šalių, įskaitant ūkininkus, kurie pranešė apie padažnėjusius vilkų išpuolių prieš jų gyvulius atvejus. Manoma, jog toks vyriausybės požiūris teikia pirmenybę kaimo gyventojų interesams ir saugumui, kurie išreiškė nepasitenkinimą dabartine laukinės gamtos valdymo politika.

Įgyvendindama šią iniciatyvą, Švedijos vyriausybė planuoja įgyvendinti griežtesnes medžioklės kvotas ir gali įvesti naujus reglamentus, skirtus efektyviau valdyti vilkų populiacijas. Tikimasi, kad šių reglamentų detalės bus aptartos artėjančiuose parlamento posėdžiuose, kuriuose įvairios politinės partijos turės galimybę pareikšti savo nuomonę ir siūlyti teisės aktų pakeitimus.

Pasiūlymas sukėlė prieštaringą reakciją visame politiniame spektre. Kai kurie politiniai lyderiai išreiškė paramą vyriausybės požiūriui, akcentuodami būtinybę suderinti laukinės gamtos valdymą su ūkininkų teisėmis ir poreikiais. Kiti kritikavo šį planą kaip žingsnį atgal gamtosaugos srityje ir ragino parengti išsamesnes strategijas, kurios apsaugotų tiek žemės ūkio interesus, tiek laukinę gamtą.

Lengvina medžioklę

Anksčiau šiais metais Europos Komisija pasiūlė pakeisti Buveinių direktyvą, susilpninant vilko apsaugos statusą nuo „griežtai saugoma“ iki „saugoma“. Tai buvo padaryta šių metų gegužės mėnesį, atsižvelgiant į pakoreguotą Berno gamtos apsaugos konvenciją.

Šis sprendimas, kuriam jau davė žalią šviesą ES įstatymų leidėjai, palengvina nacionalinėms ir regioninėms vyriausybėms medžioklės licencijų išdavimą, įskaitant ir Švediją.

Komisija visada tvirtino, kad šis žingsnis nepakeis ES šalių teisinės prievolės užtikrinti palankią vilkų apsaugos būklę, tačiau Švedija galbūt rado sprendimą.

Taip pat tikimasi, kad šalis priims naują vilkų valdymo planą, apimantį tą patį šešerių metų laikotarpį.

Oficiali statistika rodo, kad vilkų daroma žala žemės ūkiui yra didžiulė – visoje ES kasmet vilkai papjauna maždaug 56 000 naminių gyvūnų.

Aktyvistai priešinasi

Kaip praneša „Sweden Herald“, Švedijos aplinkos apsaugos agentūra anksčiau kritikavo minėtus vilkų populiacijos reguliavimo pokyčius. Agentūra, be kita ko, nustatė, kad norint išlaikyti sumažėjusią vilkų populiaciją, reikia dėti daug pastangų. Šios įstaigos duomenimis, šiuo metu Švedijoje yra apie 355 vilkai.

Švedijos gamtosaugininkai taip pat kritikuoja šį sprendimą. „Vilkui kyla didelė grėsmė, rūšis įtraukta į Raudonąjį sąrašą, ir jai reikia apsaugos“, – teigia Švedijos gamtos apsaugos draugijos pirmininkė Beatrice Rindevall.

Socialiniuose tinkluose jau platinama peticija, raginanti uždrausti vilkų medžioklę Švedijoje, o Instagrame radikalūs aktyvistai mėgina visą kaltę suversti vienam politikui: „Peteris Kullgrenas pritaria naikinimui su savo archajiškomis pažiūromis. Pats būdamas aistringas medžiotojas, galbūt šią savaitę norės sumedžioti vilką. Švedijos vilkų genetinei įvairovei gresia rimtas pavojus, nes jų nužudoma daugiau, jie priversti veistis su tolimais giminaičiais, kad išgyventų. Esame tikrai nusivylę, kad Švedijos vadovai tai leidžia, kai tiek daug piliečių tam priešinasi“.

Skandinaviški vilkai

Portalas „Wild Sweden“ informuoja, jog šiandien Skandinavijos vilkų populiaciją sudaro apie 500 individų, suskirstytų į maždaug 50 šeimų grupių, kurių dauguma gyvena pietinėje Švedijos pusėje.

Pastaraisiais metais populiacija lėtai, bet stabiliai didėjo, tačiau augimą kontroliuoja medžioklė.

Švedijos ir Norvegijos vilkai priklauso bendrai Skandinavijos vilkų populiacijai. Abiejose šalyse valdžios institucijos atidžiai stebi vilkus ir fiksuoja įdomius faktus. Pavyzdžiui, nustatyta, jog Skandinavijos pilkieji vilkai paprastai yra didesni nei Pietų Europos vilkai, bet mažesni nei Kanados vilkai, nors tai ta pati rūšis.

Be to, stebėjimai rodo, jog vilkai retai sulaukia 12 metų amžiaus ir dauguma jų nugaišta jauni, net pirmaisiais gyvenimo metais. Manoma, kad tik vienas iš dešimties vilkiukų sulaukia suaugusio amžiaus ir turi savo vadą. Vilkų vadoje gali būti iki 10 jauniklių, o jei lieka pora praėjusių metų jauniklių, tuomet gaujoje gali būti iki 14 šeimos narių (2 suaugę + 2 vyresni + 10 jauniklių). Tačiau dažniau per metus gimsta tik 3–6 jaunikliai.

Vilkų užimamos teritorijos dydis gali labai skirtis. Įprasta namų teritorija yra 800–1000 kvadratinių kilometrų, tai atitinka daugiau nei 140 000 futbolo aikščių. Retais atvejais namų teritorija gali siekti iki 2000 kvadratinių kilometrų, tačiau ji gali būti ir maža – vos 400 kvadratinių kilometrų. Prieiga prie maisto ir aplinkinės teritorijos yra vieni iš veiksnių, lemiančių paplitimo teritorijos dydį.

Populiacija sparčiai auga

Europos Komisijos duomenimis, vilkai dabar aptinkami visose 34 stebimose Europos šalyse ir regionuose. Nuo 2016 m. rūšies paplitimas sparčiai didėjo ir dabar apima apie 2,2 mln. kv. km. Didelis vilkų užimamo ploto padidėjimas ypač pastebimas Vidurio Europos populiacijoje.

Nors neabejotina, kad populiacija labai padidėjo, iš dalies tai siejama su apskaitos metodologijos pokyčiais. Tai ypač pasakytina apie Italijos pusiasalį, kuris pirmą kartą buvo visas standartizuotai kartografuotas, Latviją ir Ukrainą, kur atsirado prieiga prie naujų ir geresnių stebėsenos duomenų. Vien šiose 3 šalyse užfiksuotas vilkų išplitimas sudaro 22 proc. viso jų paplitimo arealo pokyčio.

Vilkų populiacija visuose regionuose yra stabili arba auganti. Prie to ypač prisideda sparčiai augančios Vidurio Europos ir Alpių populiacijos. Iš viso Europoje priskaičiuojama daugiau nei 23 000 vilkų, o tai reiškia, kad jų populiacija nuo 2016 metų padidėjo net 35 proc.

Parengė Ričardas Čekutis