Šveicarų ūkininkai nesiruošia pritarti iš viršaus nuleidžiamai biologinės įvairovės iniciatyvai

Pasak Šveicarijos ūkininkų sąjungos direktoriaus Martino Ruferio, šiuo metu Šveicarijos žemės ūkyje dirbama apie 1 mln. ha, iš kurių beveik 200 000 ha jau naudojami biologinei įvairovei skatinti. Tačiau aplinkosaugininkams to negana. Kiekvienas papildomas iš gamybos išimtas žemės hektaras, pasak jo, padidina maisto importą, taigi ir priklausomybę nuo užsienio šalių. Už federalinę iniciatyvą „Už mūsų gamtos ir kraštovaizdžio ateitį (biologinės įvairovės iniciatyva)“ bus balsuojama šiais metais.

Metų pradžioje vykusioje kasmetinėje Šveicarijos ūkininkų sąjungos spaudos konferencijoje buvo akcentuojama, kad stipriai pablogėjusi šeimos ūkininkų finansinė padėtis yra susijusi su augančiomis gamybos sąnaudomis. Didelės įtakos turėjo ir sugriežtėję augalų apsaugos reikalavimai, o patiriami didesni kaštai nebuvo kompensuojami nei tiesioginėmis išmokomis, nei didesnėmis supirkimo kainomis.

Prie to prisideda ir didėjanti gamybos rizika, nes pasėliams apsaugoti yra vis mažiau pesticidų. Augalininkystė, kuri iš tikrųjų turėtų būti skatinama, patiria ypač didelį spaudimą.

„Gamybos sąnaudos ūkiams vis dar yra vidutiniškai 14 proc. didesnės nei 2020 m. gruodį. Kalbant apie pasėlių apsaugą ir maistinių medžiagų mažinimą, reikalavimai smarkiai išaugo“, - teigė M. Ruferis. Tai lemia mažesnį derlių ir papildomas išlaidas, ypač augalininkystėje.

Todėl Šveicarijos ūkininkų sąjunga ragina 2024 m. padidinti gamintojų kainas nuo 5 iki 10 proc.

Ūkininkai iš esmės neprieštarauja biologinės įvairovės idėjai, tačiau sąjungos narių nuomone, gamtosaugos organizacijos kelia neproporcingus reikalavimus, reikalaudamos, kad 30 proc. šalies teritorijos būtų saugoma, o šiuo metu saugoma teritorija priskiriama 8 procentams. „Tai reiškia, kad tektų panaikinti dar 880 000 ha“, – rašoma Šveicarijos ūkininkų sąjungos pranešime žiniasklaidai.

Ūkininkų sąjungos duomenimis, vieno šeimos darbuotojo uždarbis sumažėjo nuo 4,1 proc. slėnyje iki 10,4 proc. kalvotose vietovėje, o kalnų vietovėse sumažėjo 6,8 proc.

Nesaugi finansinė padėtis kelia nusivylimą ir mažina motyvaciją toliau dalyvauti gyvūnų gerovės, klimato ar biologinės įvairovės srityse, atkreipė dėmesį Šveicarijos ūkininkų sąjungos direktorius.

ŪP redakcijos informacija

Titulinėje nuotr. – Šveicarijos ūkininkų sąjungos direktorius Martinas Ruferis.