Odos bėrimas kasdienybę gali paversti pragaru: tai ne vien estetinė problema

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje atopiniu dermatitu serga apie 110 tūkst. suaugusiųjų, o tarp vaikų jis dar labiau paplitęs. Skaičiuojama, kad su šia diagnoze susiduria kas penktas vaikas. Dažniausiai liga ir nustatoma vaikystėje, vėliau dalis mažųjų pacientų iš jos išauga. Tačiau gali būti ir atvirkščiai, kai susergama jau brandžiame amžiuje. Kadangi ši liga dažnai labai matoma ir pažeidžia atviras kūno vietas, žmonės susiduria su didelėmis psichologinėmis problemomis, gėdijasi pakitusios savo odos.

Atopinis dermatitas – tai lėtinis odos uždegimas, kurį lydi nuolatinis niežulys, įvairūs pasikartojantys odos bėrimai bei pažeidimai. Dėl šių simptomų liga dažnai painiojama su alerginėmis organizmo reakcijomis, juolab kad dažnai atopinį dermatitą iš tiesų gali lydėti ir kuri nors alergijos forma. Todėl pacientai savo iniciatyva vengia tam tikrų maisto produktų ar kitų alergenų tikėdamiesi, kad odos būklė pagerės, tačiau tokiu būdu tik dar labiau apsunkinama kasdienybė, o būklė nepagerėja. Todėl labai svarbu kreiptis į specialistus, kurie diagnozuos ligą ir skirs tinkamą gydymą.

Rizikos veiksniai

Mokslininkai iki šiol neturi vieno atsakymo, kokie veiksniai turi didžiausią įtaką šios ligos atsiradimui.

Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro alergologė klinikinė imunologė prof. Laura Malinauskienė pastebi, kad priežasčių gali būti įvairių. Dalis ligos atvejų susiję su paveldėjimu, kai atopinis dermatitas perduodamas iš kartos į kartą. Kita atvejų grupė susijusi su alerginės prigimties ligomis. Dar vienas galimas veiksnys – aplinkos įtaka, pavyzdžiui, vandens kokybė, t. y. kietas vanduo, saulės stoka.

„Kita vertus, atopiniu dermatitu sergama visame pasaulyje, taip pat ir ten, kur saulės yra daug. Todėl neįmanoma išskirti vienos šios ligos priežasties, bet yra daug veiksnių, kurie ją pablogina. Juos žinoti sergantiesiems yra labai svarbu“, – teigė medikė.

Pavyzdžiui, vienas iš dažnų veiksnių, turinčių įtaką ligos paūmėjimui, yra lėtinis stresas. Kita vertus, sergantieji atopiniu dermatitu patiria stresą dėl savo ligos, neretai ribojančios jų kasdienybę, tad užsisuka uždaras streso ratas.

Ligos paūmėjimui taip pat gali turėti įtakos sąlytis su įvairiomis cheminėmis medžiagomis (valikliais, skalbikliais), drabužių audiniais (sintetiniais arba vilnoniais), karštis, šaltis, prakaitavimas, išsausėjusi oda ir pan.

Dažnai prasideda nuo kūdikystės

Pasak Santaros klinikų Pediatrijos centro gydytojos dermatovenerologės Ingos Kisielienės, atopinis dermatitas labai dažnai diagnozuojamas kūdikystėje, 2–4 mėnesių amžiaus vaikams.

„Tėvai pastebi ant kūdikio odos raudonas pleiskanojančias dėmes. Iš pradžių jos gali nesukelti niežėjimo, bet po kurio laiko jis prasideda. Dėl to kūdikis tampa neramus, blogai miega naktį, yra verksmingas. Bėrimai gali atsirasti praktiškai bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai pažeidžiamos tos vietos, kurios turi didesnį kontaktą su aplinka arba kuriose oda trinama. Kūdikiams pirmuosius simptomus pastebime skruostų srityje“, – aiškino specialistė.

Pastebėta, kad bėrimų vietos vaikams ir suaugusiems skiriasi. Kūdikiams ir mažiems vaikams bėrimai dažnai atsiranda veide, po to išplinta į rankų ir kojų tiesiamuosius paviršius, kuriais kūdikiai liečiasi prie patalynės, taip pat į liemenį, nugarą, pilvą. Vaikams dažniau pasireiškia „šlapioji“ ligos forma – pūslelės, šlapiuojantys bėrimai. Vėlesniame amžiuje dažniausiai pažeidžiami lenkiamieji paviršiai – galūnių linkiai, tačiau neretai išberiamas ir veidas, kaklas, plaštakos.

Suaugusiesiems būdingesnė „sausoji“ ligos forma, pasireiškianti odos išsausėjimu, pleiskanojimu.

Kaip atopinis dermatitas susijęs su alergija

L. Malinauskienė pabrėžė, kad atopinis dermatitas dažnai būna persipynęs su kuria nors alergijos forma, tačiau nėra alerginis susirgimas. Alergija yra stipri organizmo imuninė reakcija į aplinką. Atopinio dermatito atveju taip pat sureaguoja imuninė sistema, tačiau jos reakcija matoma odoje – pasireiškia bėrimu. Šią reakciją gali išprovokuoti ne tik alergenai, bet ir įvairios dirginančios medžiagos, mikroorganizmai, net negyvos pačios odos ląstelės.

„Viena iš dabartinių mokslinių teorijų teigia, kad žmogus tampa alergiškas maistui dėl to, kad pažeista jo oda. Tarp „plytų“ – odos ląstelių – ištrupėjęs „cementas“, t. y. tarpląstelinis užpildas, todėl alergenai ir dirgikliai gali prasiskverbti pro odą ir kontaktuoti su imuninės sistemos ląstelėmis, kurios juos atpažįsta kaip svetimkūnius, su kuriais reikia kovoti. Tačiau šioje kovoje žudomos ir aplinkinės odos ląstelės. Dėl to atsiranda bėrimai. Taigi, esant nesveikai odai iš tiesų gali išsivystyti alergija.

Kuo vaikas mažesnis ir kuo labiau išbertas, tuo didesnė tikimybė, kad išsivystys ir alergija maistui. Vėliau ji gali išnykti, bet ją gali pakeisti kitos alergijos rūšys, pavyzdžiui, susijusios su kvėpavimo takais, astma, taip pat įvairios autoimuninės ligos“, – vardijo alergologė klinikinė imunologė.

Kita vertus, specialistės pastebi, kad pacientai neretai ateina su šūsnimi tyrimų dėl alergijos ir įvedę savo gyvenime daug apribojimų, nors dažniausiai toks didelis apribojimų kiekis yra netikslingas – apsunkinantis gyvenimą, bet negerinantis atopinio dermatito eigos.

Specialistai tvirtina: jei savarankiškai pasidaryti tyrimai dėl alergijos būna teigiami, tai nereiškia, kad kiekvieno to alergeno reikia vengti. Vertinti tyrimus turėtų specialistas, o ne pats pacientas. Alergija – tik viena iš mozaikos gabalėlių.

3 gydymo žingsniai

Pasak Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės doc. Anželikos Chomičienės, pacientai, ypač moterys, prisipažįsta, kad atopinis dermatitas kelia diskomfortą dėl estetinio vaizdo, tačiau dar didesnį diskomfortą kelia niežulys, kuris kartais yra nepakeliamas, ypač naktį. Todėl šią ligą būtina tinkamai gydyti.

„Gydymas priklauso nuo atopinio dermatito formos. Ji gali būti labai lengva, o gali būti išbertas visas kūnas. Visiems be išimties pacientams tinka bazinis gydymas – odos struktūros atstatymas emolientais, t. y. odą drėkinančiomis ir tarpląstelinio tarpo užpildą papildančiomis priemonėmis – kremais, specialiais prausikliais ir pan. Esant lengvai atopinio dermatito formai, kartais to ir pakanka“, – teigė gydytoja.

Antrindama kolegei, I. Kisielienė priminė, kad odos priežiūrai būtina skirti laiko kasdien: „Aš savo pacientams sakau – kuo dažniau mes save paglostysime per dieną tepdami kremą, tuo mums labiau oda atsidėkos ir bėrimų bus mažiau“. Tai pirmas atopinio dermatito gydymo žingsnis, būtinas net ir tuomet, jei tenka skirti stipresnį gydymą.

Jeigu emolientai nepadeda, pasak A. Chomičienės, antras žingsnis – gydomieji tepalai. Tai gali būti steroidiniai tepalai ar kalcineurino inhibitoriai, kurie mažina uždegimą ir su juo susijusį niežulį.

„Kai vaiko kūnas labai išbertas, dažnai tai būna nepakankamo gydymo pasekmė. Deja, tėvų baimė tepti vaistus yra labai didelė. Tenka susidurti su atvejais, kai jie paskambina ar parašo, kad nors vaistus nusipirko, kaimynas, bičiulis ar giminaitis juos atkalbėjo naudoti. Tačiau adekvatus odos gydymas yra labai svarbus atopinio dermatito valdymui. Juolab kad tai padeda sumažinti tikimybę ateityje išsivystyti alergijai“, – pabrėžė I. Kisielienė.

Pasak L. Malinauskienės, kaip pagalbos priemonė atopiniam dermatitui gydyti, gali būti taikoma fototerapija, tačiau ji padeda tik laikinai. Todėl kai nepadeda anksčiau išvardintos priemonės, taikomas trečias ligos gydymo žingsnis – sisteminis imunosupresinis gydymas, kurio pagalba slopinamos ūminės imuninės reakcijos.

„Daug metų neturėjome vaistų, kuriais galėtume gydyti atopinį dermatitą. Dabar situacija pasikeitusi. Todėl norime, kad atopiniu dermatitu sergantys žmonės – vaikai ir suaugusieji, kurie serga daug metų ir galbūt nebeturi vilties, – išgirstų: jau keletą metų turime veiksmingus vaistus – tiek tabletes, tiek injekcijas. Jie kompensuojami suaugusiesiems ir vaikams nuo 12 metų. Šie vaistai slopina ir uždegimą, ir niežulį, be to, jie suveikia greitai – poveikis pasijaučia jau per pirmą savaitę, nereikia laukti metų, kol atsiranda sveikimo požymių. Taigi, šalia priemonių, kurios yra, galime atopiniu dermatitu sergantiems žmonėms labai padėti. Alergologai ir dermatovenerologai laukia tokių pacientų, nes tikrai turi, ką jiems pasiūlyti“, – teigė gydytoja.

Kodėl svarbus tinkamas gydymas

L. Malinauskienė netinkamai gydomą atopinį dermatitą palygino su negydomu pūliniu. Žinia, šis tuomet auga, didėja ir pradeda kelti grėsmę bendrai mūsų sveikatai.

„Tyrimai rodo, kad atopinis dermatitas, kaip ir psoriazė, susijęs su viso organizmo uždegiminiais procesais ir greitesniu senėjimu. Taigi jeigu gydymas nepakankamas, kenčia visas organizmas.

Be to, prastai gydomas atopinis dermatitas gali sukelti įvairias komplikacijas, pavyzdžiui, stafilokokinę infekciją. Taip pat atopiniu dermatitu sergantys žmonės turi silpnesnį tam tikrą imunitetą ir yra mažiau atsparūs virusinėms infekcijoms, tarp jų ir herpeso virusų šeimai. Mažiems vaikams, kurių imuninė sistema dar ne iki galo išsivysčiusi, herpesas gali labai išplisti, pasireikšti net herpiniu encefalitu.

Kitos komplikacijos vystosi ilgiau – gali plėstis alergijų spektras, išsivystyti bronchinė astma, alerginis rinitas, gali atsirasti naujų ligų, susijusių su atopija. Uždegiminiai procesai organizmą veikia lėtai – žinia, išeminė širdies liga neatsiras po metų ar dvejų. Ji išsivystys per 30 metų, bet tiems žmonėms, kurie adekvačiai negydo atopinio dermatito, infarktas ar insultas gali įvykti greičiau. Visos šios komplikacijos įrodytos moksliškai“, – aiškino profesorė.

Įrodyta, kad atopinis dermatitas veikia ir sergančiojo psichiką. Ne veltui, vertinant ligos sunkumą, pateikiama ir psichologinės savijautos anketa. Nuo vaikystės žmogus nuolat susiduria su niežuliu, dėl to neišsimiega, kasdieniame gyvenime tenka laikytis daugybės apribojimų, nuolat teptis kremais ir pan. Visa tai slegia psichologiškai, veikia dėmesio koncentraciją, prisideda prie mokymosi sutrikimų, depresyvių minčių atsiradimo. Taip pat nustatyta, kad sergantieji atopiniu dermatitu dažniau turi kurios nors rūšies priklausomybę.

Todėl I. Kisielienė tėvams pataria dėl vaiko būsenos nesigėdyti ir kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą. „Aš galiu tik padėti sudėlioti adekvatų gydymo planą, kurį turėdami jie patys gali kontroliuoti ligą. Labai svarbu suprasti, kad neįmanoma kontroliuoti ligos išnykimo ir kad bus situacijų, kai koreguojamas gyvenimo būdas, vengiama visų provokuojančių veiksnių, bet liga paaštrėja. Taip yra todėl, kad yra veiksnių, kuriems negalime turėti įtakos. Tačiau mes galime kontroliuoti simptomus. Jeigu aš žinau, ką daryti, kai paūmėja bėrimas, laiku ir tinkamai pradedu gydymą, atsiranda ligos kontrolės pojūtis ir automatiškai pasidaro ramiau“, – teigė medikė.

Partnerio turinys

123rf nuotr.