Šventes papuoš visžaliai

Nijolė BARONIENĖ

Kukavinė pypkė

Įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą kukmedžiai kadaise augo Lietuvos giriose. Dabar jie puošia parkus, privačius sklypus, o retesnių veislių kukmedžiais didžiuojasi augalų kolekcininkai. Mažai kas žino, kad liaudies dainoje minima kukavinė pypkė daroma iš kukmedžio.

Iškirsti, nes nuodingi

Kadaise savaime augę Lietuvos miškuose kukmedžiai (Taxus baccata) viduramžiais palengva išnaikinti.

Jų mediena plačiai naudota karo pramonėje: kukmedžio lankai laikyti pačiais geriausiais, iki sukūrus naujas technologijas lankus imta klijuoti iš kelių medienos sluoksnių.

Patvari, gražios tekstūros mediena naudota ir smulkiems medžio dirbiniams. „Tačiau sparčiausiai imti naikinti mūsų krašto miškuose derėję kukmedžiai tuomet, kai pamiškėse ir miškuose buvo leista ganyti gyvulius. Kukmedžio šakų užėdę gyvuliai gaišdavo, todėl piemenys stengdavosi ganomose teritorijose nepageidaujamus augalus iškirsti“, – pasakojo Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos medelyno dendrologas Rimvydas Kareiva.

Reiklūs spygliuočiai

Vėl kukmedžiai ėmė populiarėti, kai jais susidomėjo sodybų savininkai. Dabar, anot R. Kareivos, susidomėjimas kukmedžiais Lietuvoje šiek tiek atslūgo. „Tai tikriausiai lėmė po šaltesnių žiemų patirti nuostoliai – daug įvairių formų augalų apšalo spyglius, prarado dekoratyvumą. Be to, ir literatūroje pabrėžiama, kad kukmedžiai – vieni reikliausių spygliuočių. Jiems reikia derlingos, kalkingos, purios, drėgnos dirvos, – aiškino pašnekovas. – Iki 20 metų amžiaus kukmedžiai per metus gali išauginti po 30–50 cm ilgio ūglius ir augimo greičiu nė kiek nenusileisti eglėms. Tiesa, vėliau jų augimo tempas po truputį lėtėja.“

Pasak dendrologo, dažniausiai auginami įvairių veislių tankūs kukmedžiai, neturintys ryškios viršūnės. Tokie augalai visada auga daug lėčiau. Kukmedžiai gali augti ir atviroje, saulėtoje vietoje, ir stipriame pavėsyje, kur, pavyzdžiui, tujos neišgyvens nė 3–4 metų. Per šaltas žiemas šie augalai apšąla. Geresnės augimo sąlygos jiems yra Vakarų Lietuvoje.

Pakantūs karpymui

R. Kareiva pabrėžė, kad dekoratyvinei sodininkystei šie augalai labai tinka, nes yra pakantūs karpymui. „Net ir senas, smarkiai apgenėtas kukmedis iš gausybės miegančių pumpurų išaugina daug naujų ūglių, labai sutankėja. Šie ūgliai dažniausiai auga vienodu greičiu, t. y. retai kada greitai atsiranda dominuojantis, viršūnę formuojantis ūglis. Todėl augalas ilgai išlaiko karpymo suteiktą formą. Jeigu išmatuotume bendrą visų augalo vienmečių ūglių ilgį ir palygintume su panašaus amžiaus eglėmis ar pušimis, gautume panašius skaičius, nors pastarieji priskiriami prie vidutiniškai ar greitai augančių augalų“, – sakė specialistas.

Kukmedžiai – vieni tinkamiausių augalų gyvatvorėms, nes nereiklūs apšvietimui, pakantūs karpymui, ilgai išlaiko suteiktą formą, tankūs. Vakarų Europoje labai populiaru karpyti augalus ir suteikti jiems įvairiausias geometrines ar fantastinių gyvūnų formas. Tam bene dažniausiai naudojami būtent kukmedžiai. Dauguma jų ir nekarpomi yra labai gražios formos, gali būti glaustašakiai, rutuliški, svyruokliniai ir kitokie.

Kur sodinti, kaip prižiūrėti

Dirva. Sumaniusieji auginti kukmedžius turėtų žinoti, kad jiems tinka neužmirkusi ir neužliejama dirva. Visiškai sausose smėlio kopose saulės atokaitoje kukmedžiai irgi skurs. Nors šie augalai labiau mėgsta kalkingas dirvas, bet auga ir silpnai rūgščiose. Puikiai jaučiasi molinguose šlaituose.

Kad spalva būtų graži. Sodinti reikia, kai įšalas jau išėjęs. Geltonuosius ir margaspyglius kukmedžius geriau sodinti nedideliame pavėsyje, bet nelabai tamsioje vietoje – tada spalvos ir labiau išryškės. Per tamsiose vietose augančių kukmedžių spygliai pažaliuos, per šviesiose – spalvos išbluks, o geltoni spygliai saulėje gali ir apdegti. Kukmedžiai gerai auga po ąžuolais.

Tręšimas. Šių augalų nereikia tręšti.

Laistymas. Laistyti reikia tik augančius sausose nederlingose dirvose, per didelius karščius. Europinius ir tarpinius kukmedžius laistyti reikia dažniau, o dygieji sausroms labai atsparūs.

Mulčas. Žiemai šaknis galima mulčiuoti, geriausia klevų lapais, kuriuos pavasarį galima apipilti plonu durpių sluoksniu. Supuvę lapai labai pagerins dirvos kokybę ir neutralizuos durpių rūgštingumą.

Vėjai nepatiks. Europinių veislių kukmedžių nepatartina sodinti vėjuotose vietose, o žiemai rekomenduojama juos gausiai uždengti eglišakėmis. Kitų rūšių kukmedžiai vėjams atsparesni, bet ir juos geriau pridengti.

Atsargiai – nuodingas

Nuodingos visos kukmedžio dalys. Daugiausia nuodų yra jaunose medžio šakelėse ir spygliuose. Nenuodinga tik saldi sėkliamakštė, tačiau pati sėkla nuodinga, nes turi daug alkaloido, kuris pirmiausia sutrikdo kvėpavimą, gali sunkiai pažeisti inkstus bei kepenis. Tad, jeigu yra mažų vaikų, nereiktų skubėti sodinti kukmedžių, juolab puošti jais namų.

Iš žurnalo „Rasos" archyvo