Tai patvirtinta: pasaulis peržengs 1,5 °C. Kas bus po to?

Ataskaitoje nurodoma, kad, atsižvelgiant į dabartines pasaulio emisijų tendencijas ir vykdomą klimato politiką, 1,5 °C viršijimas tampa vis labiau tikėtinas. Tačiau tai nereiškia, kad po 1,5 °C klimato kaitos padariniai taps nekontroliuojami ar kad tolesnis emisijų mažinimas praras prasmę. Priešingai, kuo mažesnis bus temperatūros pikas ir kuo trumpesnis laikotarpis virš 1,5 °C, tuo mažesnės bus su atšilimu susijusios rizikos.

1,5 °C riba nėra fizinė siena

1,5 °C riba klimato politikoje dažnai suvokiama kaip aiški takoskyra tarp saugaus ir nesaugaus klimato. Tačiau klimato sistema tokios vienos ribos neturi. 1,5 °C yra tarptautinės klimato politikos tikslas, įtvirtintas Paryžiaus susitarime, kuriuo siekiama apriboti vidutinės pasaulio temperatūros kilimą gerokai žemiau 2 °C, stengiantis neviršyti 1,5 °C, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu.

Temperatūrai kylant, klimato rizikos didėja palaipsniui. Todėl 1,6 °C, 1,8 °C ar 2 °C pasaulinio atšilimo scenarijai nėra lygiaverčiai. Kiekviena papildoma atšilimo dalis didina ekstremalaus karščio, sausrų, intensyvių kritulių, ledynų nykimo, jūros lygio kilimo ir ekosistemų pažeidžiamumo riziką. IPCC vertinimu, kartu su temperatūra didėja ir rizika, kad kai kuriuose regionuose visuomenių bei ekosistemų gebėjimas prisitaikyti bus viršytas.

Dėl to UNEP siūlo vertinti ne tik tai, ar 1,5 °C riba bus viršyta, bet ir visą temperatūros trajektoriją – kada ji bus peržengta, koks bus pasiektas pikas, kiek laiko temperatūra išliks aukštesnė ir ar vėliau ją bus įmanoma sumažinti. Laikinas temperatūros pakilimas virš 1,5 °C vadinamas „overshoot“.

Geriausiu atveju pikas galėtų siekti apie 1,8 °C

UNEP nagrinėja skirtingus galimus temperatūros scenarijus. Palankiausiu atveju, jei valstybės įgyvendintų dabartinius klimato įsipareigojimus ir toliau mažintų emisijas, pasaulinės temperatūros pikas galėtų būti apribotas maždaug iki 1,8 °C, o vėliau, pasiekus neigiamas grynąsias CO₂ emisijas, temperatūra galėtų pradėti mažėti.

Tai nėra prognozė, kad pasaulinė temperatūra būtinai sustos ties 1,8 °C. Šis skaičius apibūdina vieną iš scenarijų, kuriame emisijų mažinimas būtų pakankamai spartus, o vėliau būtų pasiektas laikotarpis, kai iš atmosferos pašalinama daugiau CO₂, nei jo išmetama.

Jeigu emisijos būtų mažinamos lėčiau, temperatūros pikas būtų aukštesnis. Todėl 1,5 °C ribos viršijimas savaime nereiškia, kad tolesni klimato politikos sprendimai tampa mažiau svarbūs. Nuo jų priklausys, ar temperatūros pikas bus artimesnis 1,5 °C, ar pasieks 2 °C ir daugiau.

Sugrįžti žemiau 1,5 °C teoriškai įmanoma

„Overshoot“ scenarijus grindžiamas prielaida, kad po laikino temperatūros pakilimo pasaulinė temperatūra galėtų būti sumažinta. Tam reikėtų neigiamų grynųjų CO₂ emisijų, kai anglies dioksido iš atmosferos pašalinama daugiau, nei išmetama.

Tokiu atveju reikėtų ne tik atsisakyti iškastinio kuro ir mažinti kitas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, bet ir aktyviai šalinti CO₂ iš atmosferos. Tam gali būti naudojami miškų atkūrimo, dirvožemio anglies kaupimo, bioenergijos su anglies surinkimu ir saugojimu bei tiesioginio CO₂ surinkimo iš oro metodai.

Tačiau anglies dioksido šalinimas nėra paprastas būdas grąžinti klimatą į ankstesnę būklę. Didelio masto gamtiniai sprendimai gali konkuruoti dėl žemės ir vandens išteklių, o technologiniai metodai tebėra brangūs ir naudojami ribotu mastu. IPCC taip pat yra nurodžiusi, kad kuo didesnis temperatūros viršijimas, tuo daugiau CO₂ reikėtų pašalinti iš atmosferos ir tuo didesnės būtų su tokiu keliu susijusios rizikos.

Be to, temperatūros sumažėjimas nepanaikintų visų jau įvykusių klimato kaitos padarinių. Kai kurie procesai, pavyzdžiui, jūros lygio kilimas ar tam tikri ekosistemų pokyčiai, yra labai lėti arba negrįžtami žmogaus gyvenimo mastu.

Didžiausia rizika – laikyti 1,5 °C tikslu, kurio praradimas viską pakeičia

Klimato politikai tai reiškia, kad 1,5 °C ribos viršijimas neturėtų būti vertinamas kaip momentas, po kurio emisijų mažinimas tampa nebesvarbus. UNEP vertinimu, net ir esant temperatūros „overshoot“ scenarijui, būtina siekti kuo mažesnio temperatūros piko ir kuo trumpesnio laikotarpio virš 1,5 °C.

Tai taip pat reiškia, kad klimato politika vis labiau turės remtis dviem kryptimis vienu metu: emisijų mažinimu ir prisitaikymu prie jau vykstančių klimato pokyčių. Miestams reikės ruoštis dažnesnėms karščio bangoms, žemės ūkiui – didesnei sausrų ir karščio rizikai, o infrastruktūrai – ekstremalesniems krituliams ir kitiems klimato reiškiniams.

Tuo pat metu kuo didesnis bus temperatūros pikas, tuo didesni bus ir prisitaikymo poreikiai bei ekonominiai nuostoliai.

Todėl 1,5 °C ribos viršijimas nėra vien klimato politikos tikslo praradimo istorija. Tai klausimas apie būsimą temperatūros trajektoriją, nuo kurios priklausys klimato kaitos poveikio mastas.

Jei 1,5 °C riba bus viršyta, klimato politikos tikslas bus kuo labiau apriboti tolesnį temperatūros kilimą, sutrumpinti laiką, kurį pasaulis praleis virš šios ribos, ir kartu pasirengti klimato kaitos padariniams, kurių jau nebegalima išvengti.

„Klimato reporterių“ informacija