Taip norisi skaidraus it veidrodis...

Daugelis sodyboje įrengtus vandens telkinius jau turbūt sutvarkė iš rudens. Vis tik, ko pirmiausia reikėtų griebtis atšilus orams?

Jei baseinėlyje auga vandens augalai (visada rekomenduoju, kad augtų), rudenį juos reikia „nuravėti“. Žiemai dekoratyviai atrodančius augalus, pavyzdžiui, nendres, galima palikti. Jie net teikia naudos, nes per juos į telkinio vandenį patenka oro, tai ypač aktualu, kai jame yra žuvų, o vandens paviršius užklotas ledu. Tačiau pavasarį nendres turėtume nupjauti, kitaip jos nubyrės ir užterš vandenį. Taigi pirmieji pavasario darbai – surinkti organines augalų liekanas ir nupjauti senus vandens augalus.

Kasmet reikėtų pravalyti dumblą iš baseinėlio dugno. Geriausias būdas – spe­cialus dugno dumblą siurbiantis siurblys. Kitas variantas – išpumpuoti vandenį ir išsemti dumblą, tačiau šis būdas nėra geras. Kiekvienas vandens telkinys yra ekologinė sistema. Viso vandens pakeitimas ją pažeidžia, ir ekosistema turi atsikurti nuo nulio. Šis būdas tinka išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai pradeda sirgti žuvys, tačiau kasmet taip drastiškai keisti ekosistemos nepatartina.

Ekonomiškas dumblo šalinimo būdas – didesnių sankaupų, kurios paprastai būna susikaupę gilesnėse vietose, pašalinimas smulkiai akytu tinkleliu. Išsemto dumblo neišmeskite – tai puiki organinė trąša! Valant vandens šiek tiek nusemiama, tad teks papildyti. Mažesniam baseinui ne taip svarbu, tačiau papildant didesnį arba ekologinį baseiną, reikia atkreipti dėmesį į kai, kokį vandenį pilame. Ypač svarbu, kad jame nebūtų daug fosfatų, nes jie maitina dumblius ir skatina jų augimą.

Su dumblu puikiai tvarkosi ir organinės baseinėlių vandens priežiūros priemo­nės, tokios kaip Velda Bio-Oxydator. Jos suskaido dumblą ir paverčia jį organine trąša baseinėlio augalams, taip ekologiškai atsikratoma senu dumblu.

Dar vienas pavasarinis darbas – nutirpus sniegui, kuo skubiau paleisti vandens telki­nio įrangą. Jei turite fontanėlį, kriokliuką, biologinį filtrą, orapūtę, bet kokį aparatą, kuris užtikrina vandens cirkuliaciją ir skaidrumą, – reikėtų jį įjungti nedelsiant. Vos atšilus, pavasarį prasideda fotosintezė ir dumbliai puola daugintis, o vandens au­galai, kurie tik vėliau stos į kovą su jais, dėl žemos temperatūros dar neauga. Taigi – delsti nereikia. Nuo dumblių apsaugos jau minėti vandens cirkuliavimą užtikrinantys įrenginiai. Orui maišantis su vandeniu, jame padaugės deguonies – tai sveika žuvims, bet dumblių dauginimąsi pristabdys.

Ar naudotinos priemonės prieš dumblių susidarymą?

Dumbliai yra pagrindinis namų baseinė­lio vandens priešas. Kovoti galima dviem būdais. Vienas – chemikalai, naudojami plaukimo baseinuose (chloras, algicidai). Jie naikina dumblius, bet net ir ten, jei pagailėtume priemonių, gamta paimtų viršų ir vanduo pradėtų žaliuoti. Tokias priemones palyginčiau su antibiotikais, kurie turėtų būti naudojami tik ekstremaliu atveju, prieš tai pašalinus visą florą ir fauną.

Reikia prisiminti, kad baseinėlio eko­sistemą sudaro vandens augalai, žuvys, daugybė kitų mažų gyvūnėlių, ir radikali chemija juos nužudys. Dėl to geriau nau­doti priemones, pagamintas iš natūralių medžiagų – jos nekenkia kitiems baseino augalams ir gyvūnams.

Natūralios kovos su dumbliais esmė – kad vandenyje būtų kuo daugiau gerųjų bakterijų, kurių mitybos grandinė panaši į dumblių. Jos nematomos ir nedaro nieko blogo, tik „apvalgo“ dumblius. Aišku, tai nereiškia, kad dumbliai išnyks visiškai, tačiau jų stipriai sumažės.

Be to, tokios priemonės skaido neiš­griebtus dumblo likučius – jis išskaidomas į organines medžiagas, kurias, kaip trąšą, naudoja vandens augalai, jie gražiai žydi, o baseinėlio vanduo lieka skaidrus.

Kokios tai galėtų būti priemonės?

Mėgstu olandų gamybos priemones Velda, Vincia. Gyvendami žemiau jūros lygio, olandai daug dėmesio skiria tiek baseinėliams, tiek gamtai ir ekologijai, ir priemonių, skirtų mažiems vandens telkiniams, gamybai panaudoja geriamo­jo vandens filtrus. Miestuose filtruojant vandenį, ant jų iš kalkių susidaro natū­ralios nuosėdos. Kad filtrai veiktų, kalkės valomos, o tada perdirbamos. Būtent iš jų išradingieji olandai gamina vandens priežiūros priemones!

Tam naudojami ir ant laivų korpusų augantys koralai. Juos nuvalius ir perdir­bus, gaunama puiki, ekologiška baseinėlio priežiūros priemonė.

Dar vienas skaidraus baseinėlio elemen­tas, kuriuo reikia pasirūpinti pavasarį – vandens augalai.

Vandens augalai turėtų augti arba spe­cialiame grunte, arba porėtoje terpėje, pavyzdžiui, skaldoje. Geriausia juos sodinti į specialius vandeniui laidžius tinkamo dydžio vazonus arba suformuoti augalų zonas – priekrantes ar dirbtines plaukio­jančias saleles, kuriose augančių augalų šaknys mirksta vandenyje.

Svarbu, kad augalai neaugtų riebioje žemėje, nes maisto medžiagas ims iš jos. O mūsų tikslas – kad imtų jas iš vandens ir taip palaikytų tvenkinuko biologinį balansą bei skaidrintų vandenį. Maisto medžiagas gaudami ne iš vandens, o iš žemės, augalai sparčiai plinta, tada ežerai ir kūdros užanka, supelkėja. Baseinėlio augalai nuo grunto izoliuoti specialia plėvele, todėl yra „alkani“ ir priversti va­lyti vandenį, įsisavindami jame esančias maisto medžiagas.

Ką daryti, jei ir teisingai auginamas vandens augalas pernelyg išsiplečia?

Pavasaris – puiki proga persodin­ti vandens augalus. Tai daroma kaip ir sausumoje: jie aštresniu peiliu dalijami, persodinami ir skirstomi. Vandens augalai labai stiprūs – net ir neturėdami įgūdžių, jiems nepakenksite. Visada sakau, kad vandens augalus auginti labai smagu, nes jų nereikia laistyti!

Ir paskutinis būtinas baseinėlio ele­mentas – dekoratyvinės žuvelės...

Maitinti dekoratyvines žuveles dažniau­siai reikia tik tada, kai vandens temperatūra yra ne mažesnė nei 10 ºC – iki tol joms pakanka maisto iš ekosistemos. Pasitaiko, kad prisiveisia pernelyg daug spalvotų karosiukų, tada reikėtų kontroliuoti jų populiaciją.

Kad žuvims nieko netrūktų ir baseinėlio ekosistema nesutriktų dėl per didelės taršos, reiktų bent 1 kub. m vandens kiekvienai žuviai. Būtent dėl to rekomenduoju rinktis ne karosiukus, o japoniškus karpius – nors jie lepesni, bet mažiau vislūs. Be to, japo­niški karpiai jaukūs, juos galima maitinti beveik iš rankų, kaip šuniukus, ir tai turbūt vienintelės tokios mielos žuvys.

„Rasų“ korespondentas Rytas PAUKŠTYS

Ramūno Rėderio nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.