Tampa svarbi kiekviena žemės pėda

Problema – nerandama savininkų

Nors apleistų žemių mažėja visoje Lietuvoje, atskiri rajonai susiduria su skirtingomis problemomis. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Jolita Zakrė pasakojo, jog nuo liepos vidurio iki mėnesio pabaigos rajone tikrinami apleisti žemės sklypai. Tą daro seniūnijų komisijos, kurios nustatys ir užfiksuos apleistus sklypus savo teritorijoje, o informaciją perduos Žemės ūkio skyriui.

„Nustačius apleistų sklypų savininkus, jiems išsiunčiami pranešimai. Žmonėms duodama laiko per 15 dienų pasitaisyti, susitvarkyti ir apie tai pranešti seniūnijai. Reikalingos ir nuotraukos, iliustruojančios, jog sklypas jau tikrai sutvarkytas, nebeapleistas. Žmonės dažniausiai geranoriškai susitvarko. Tačiau yra kita problema – pasitaiko, jog nepavyksta rasti apleistų sklypų savininkų. Net jų adresų. Todėl mes nežinome, kur siųsti pranešimus. O sklypo savininkui, kuriam pranešimas neįteiktas, negalima taikyti ir sankcijų – padidinti žemės mokesčio tarifo. Pagal įstatymus žmogus privalo būti informuotas“, – aiškino J. Zakrė.

Šiaulių rajone apleisti žemės sklypai tikrinami ne vienerius metus – maždaug dešimtmetį. Pasak Žemės ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės, tendencijos – labai geros ir džiuginančios. Apleistų žemės plotų mažėja kasmet. Tačiau ir vienas apleistas sklypas kaimynystėje tvarkingam šeimininkui – didžiulis galvos skausmas. Subrandintos piktžolių sėklos netrunka pasklisti ir į prižiūrimus plotus.

Pagal seniūnijas, jų dydį, apleistų plotų tradiciškai daugiau nustatoma priemiestyje, pvz., Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje. Labai daug žemės ūkio paskirties žemių ten keičiama į kitos paskirties. „Ant lauko neparašyta, kokia žemės paskirtis. Pernai laukas buvo žemės ūkio paskirties, šiemet – nešienautas, išdalintas sklypeliais“, – problemą įvardijo J. Zakrė.

Šiaulių rajono savivaldybės teritorijų tvarkymo ir švaros taisyklių 7 punktas numato prievoles teritorijų (žemės sklypų) savininkams ir naudotojams nupjauti žolę du kartus per metus iki liepos 1 d. ir rugpjūčio 15 d., prižiūrėti (kirsti, genėti ar kitaip pertvarkyti) augančius želdinius.

Apleisti žemės sklypai apmokestinami didesniu žemės mokesčio ir žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifu, už tai yra taikoma administracinė atsakomybė.

„Žemės sklypai turi būti naudojami, prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad jie būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, nesvarbu, ar tai būtų žemės ūkio paskirties žemė, ar kitos paskirties (gyvenamųjų namų, pastatų teritorijų, komercinės paskirties, visuomeninės paskirties teritorijų, rekreacinių ir pan. teritorijų) žemė. Kas dar nėra susitvarkę savo žemės sklypų, skatiname tai padaryti artimiausiu metu. Ačiū, kad prižiūrite ir tausojate aplinką“, – tokį pranešimą žemės sklypų turėtojams paskelbė Šiaulių r. Šakynos seniūnijos seniūnas Mindaugas Sadauskas.

Ignalinos r. savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus vyresnioji specialistė Auksė Luneckienė užtikrino, jog rajone kasmet mažėja apleistų žemių plotai. Labai mažai likusių ir nedirbamų, laisvų žemių. Apleistų žemių savininkai sulaukia sankcijų per gerokai padidintą žemės mokestį, kuris ir Ignalinos rajone siekia 4 proc.

Bausti ar skatinti?

Tauragės r. savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjas ir rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Petras Kulikauskas minėjo, jog rajone apleistų žemės plotų nėra daug. Pastaraisiais metais, kaip ir kitur Lietuvoje, plotų dar sumažėjo.

„Dėl apleistų žemės plotų didelės problemos tikrai nėra. Visko, žinoma, pasitaiko. Randame apleistų gyvenamųjų teritorijų paskirties žemių. Arba savininkai būna išvykę į užsienį, sklypus palikę likimo valiai. Bet susidaro dviprasmiška situacija, kaip apleistus plotus traktuoti ir vertinti. Iš esmės apleista žemė su krūmais, medžiais, akmenimis atitinka kraštovaizdžio elementus, už kuriuos deklaruojantieji pasėlius gali tikėtis papildomų lėšų. Kraštovaizdžio elementus palikti yra skatinama. Bet iš kitos pusės tai – apsileidimas, už kurį jau taikomos sankcijos.

Už privačią žemę Tauragės rajono savivaldybės taryba yra nustačiusi 0,8 proc. mokestį, padidintas mokestis – iki 3 proc., maksimalus – iki 4 proc.“, – sakė P. Kulikauskas.

Priežasčių – ne viena

„Technologinė pažanga, ypač nuotolinių kartografavimo metodų ir palydovinių nuotraukų naudojimas, leidžia tiksliai identifikuoti ir stebėti žemės naudmenų pokyčius. Integruojat įvairius duomenų šaltinius, tokius, kaip pasėlių laukų duomenų bazės, ortografiniai žemėlapiai, palydovinės nuotraukos, galima tiksliau nustatyti apleistas žemes, o tai savo ruožtu leidžia efektyviau valdyti žemės išteklius“, – vieną iš apleistų žemių plotų mažėjimo priežasčių įvardijo ŽŪDC vyriausioji specialistė R. Digaitytė.

Kita priežastis – augantis žemdirbių sąmoningumas ir atsakingumas prižiūrint savo valdas. Daugelis savininkų imasi iniciatyvos ir savo lėšomis inventorizuoja medžius savaiminukus, kad jų žemė būtų priskirta miškams, o ne apleistoms naudmenoms, atlieka kadastrinius matavimus, kuomet patikslinami žemės naudmenų plotai – apleistos žemės ūkio naudmenos žemės sklypo planuose yra pažymimos kaip kitos (ne žemės ūkio) žemės naudmenos (krūmai, želdiniai, pelkės, pažeista, nenaudojama).

Pasak ŽŪDC vyriausiosios specialistės, sankcijos už apleistus žemės plotus taip pat skatina savininkus aktyviau tvarkytis savo valdose. Maksimalus 4 proc. žemės mokestis už apleistus plotus yra finansinė našta, verčianti savininkus imtis priemonių padėčiai ištaisyti. Organizuojamos įvairios švietimo ir mokymo priemonės, kurios padeda ūkininkams geriau suprasti žemės tvarkymo ir priežiūros svarbą.

Europos Sąjungos (ES) paramos programos miškui įveisti suteikia finansinę pagalbą ūkininkams ir žemės savininkams, skubantiems tvarkyti ir atkurti apleistas žemes. Tokios iniciatyvos skatina investicijas ir prisideda prie apleistų žemių plotų mažinimo.

Deklaruojant pasėlius, galima įtraukti ir kraštovaizdžio elementus – medžių ir krūmų grupes, tvenkinius su pakrantės augmenija, kasmet užmirkstančių žemės plotų bei medžių ir kūmų juostas. Tai leidžia oficialiai pripažinti tokias žemes kraštovaizdžio elementais, o ne įvardinti apleistomis naudmenomis, taip mažinant apleistų žemių plotus.

Aktyvi valstybinės žemės politika, R. Dygaitės tvirtinimu, taip pat prisideda prie apleistų žemės plotų mažėjimo. Valstybinės žemės nuomininkai imasi iniciatyvos tvarkyti ir prižiūrėti išsinuomotas žemes, taip mažindami ir apleistus valstybinės žemės plotus, prisidėdami prie bendro žemės ūkio sektoriaus plėtros, efektyvaus žemės naudojimo.

Ne mažiau svarbi priežastis, taip pat prisidedanti prie apleistų žemių plotų mažėjimo – valstybinė miškų inventorizacija. Sumedėjusi augalija, kuri per ilgą laiką išsivysto nenaudojamuose žemės plotuose, tampa miško kadastro dalimi.

Naujos galimybės

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.