Tarpnacionalinis biurokratijos solidarumas ir Nitratų direktyva

Aišku kaip dukart du

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas, išvydęs ŽŪM paskelbtą papildomą informaciją apie Mėšlo ir srutų aprašo bei Valdymo reikalavimų (VR) taikymą, kuriame iki šiol galiojanti Nitratų direktyva tarsi įgavo visai kitą turinį, savo paskyroje socialiniame tinkle rašė: „Jei ŽŪM nesugrįš prie Nitratų direktyvos nuostatų, o užsispyrusiai laikysis Europos Sąjungos (ES) audito savivaliavimo dėl žurnalų, virš mišriųjų ir gyvulininkystės ūkių pakibs Damoklo kardas.“

„Ūkininko patarėjo“ pašnekintas apie nurodymus, kokių mūsų šalies gyvulininkystės ūkiai laikėsi tris dešimtmečius, E. Pranauskas teigė, kad nuo pat įstojimo į ES laikų gyvulių augintojams buvo žinoma, jog Nitratų direktyvos III priede yra nustatyta, kad į dirvožemį negali patekti daugiau kaip 170 kg/ha azoto. To paties priedo 3 dalyje įvardyta, kad valstybė narė tai gali kontroliuoti, įvertindama ūkyje laikomų gyvulių skaičių. Paprastai kalbant, ūkyje laikomų gyvulių kiekis neturi viršyti 1,7 sutartinio gyvulio (SG), nebent dalis mėšlo būtų išvežama iš ūkio. Buvo aišku – jeigu ūkis neviršija 1,7 SG/ha gyvulių skaičiaus – tai atitinka nitratų direktyvos nuostatas. Į tokį reikalavimą buvo atsižvelgiama ir planuojant investicijas į ūkių plėtrą, statant ar modernizuojant gyvulių fermas.

Tad, anot ŪP pašnekovo, dabar, kai VR nustatoma prievolė pildyti žurnalą konkrečiam laukui, gali kilti problemų. „Pateiksiu pavyzdį, tarkime, yra ribinis atvejis, kuomet ūkyje laikoma 1,7 SG/ha. Ūkis augina žieminius kviečius, kukurūzus, vasarojų, rapsus, ankštines kultūras ir pan. Pagal tręšimo planus kai kurioms kultūroms reikalingos gerokai mažesnės negu 170 kg/ha mėšlo normos, o kai kurios išvis netręšiamos mėšlu. Ir priešingai – kai kuriems kitiems pasėliams reikalingas gerokai didesnis mėšlo kiekis negu 170 kg/ha. Planingai tręšimą vykdančiame ūkyje galima tinkamai subalansuoti augalų maisto medžiagų poreikius su jų tenkinimu, taip pat dirvožemio derlingumo ir gyvybingumo palaikymu ar gerinimu. Taigi, direktyvoje pasiūlytas mechanizmas – kontrolė pagal ūkio gyvulių skaičių – iki šiol puikiausiai veikė“, – aiškino E. Pranauskas.

Būtina peržiūrėti tvarką

Mažeikių r. ūkininkas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) valdybos narys Audrius Vanagas pastebėjo, kad Lietuva turi pasirinkusi patį sudėtingiausią Nitratų direktyvos taikymo modelį. „Kaip matome, yra dviguba kontrolė. Reikalaujama ir tręšimų planų, to prašo Nitratų direktyvos III priedas, ir tręšimo žurnalų, kurie toje pačioje Nitratų direktyvoje visiškai nėra apibrėžti ir apie juos nieko nėra kalbama. Daug kartų esame minėję, kad biurokratinė našta Lietuvoje yra didelė, matome, kad reikalavimų lazda yra perlenkta. Turime rasti sprendimą, kuris būtų ūkininkui paprastesnis, nes dvigubos kontrolės ar prievartos neturi būti. Nitratų direktyvos reikalavimai turi būti įgyvendinami paprasčiau“, – ŪP tvirtino A. Vanagas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, LŪS Pakruojo skyriaus pirmininkas  Gedas Špakauskas ŪP teigė, kad mėšlo, žurnalų pildymo ir kitos temos yra neišsenkančios. „Šią tvarką reikėtų peržiūrėti iš esmės ir pergalvoti, ką būtų galima pakeisti. Įsivaizduokite, reikalavimai srutų ir mėšlo laikymui, tręšimui yra išdėstyti trijuose atskiruose teisės aktuose, kuriuose sunku susigaudyti net ir patiems tikrintojams. Nes yra ir VR, srutų ir mėšlo aprašas, tręšiamųjų produktų aprašas. Faktas, kad yra per daug ir per didelės biurokratinės naštos. Iš ES, Europos Komisijos (EK) ateina žinios, kad biurokratinė našta turi būti sumažinta, todėl visi drauge ir turime galvoti, kaip ją mažinti“, – aiškino G. Špakauskas ir pridūrė, kad LŪS pasisako už tai, jog kontrolė turi išlikti, tačiau turi būti ir aiškūs kriterijai, kad ūkininkai netaptų pažeidėjais ne sava valia. Anot redakcijos pa-
šnekovo, LŪS pritaria, kad žurnalų pildymai ūkio mastu būtų paprastesni. Tai užimtų mažiau laiko, reikėtų samdyti mažiau konsultantų. „Jei ši problema sukėlė tiek daug audrų, tikrai reikia padaryti taip, kad būtų visiems patogu. Šiuo metu ūkininkai yra įsprausti į kampą, nes visus reikalavimus įgyvendinti yra sunku. Tuomet dėl perdėtos biurokratinės naštos ūkininkai tampa pažeidėjais“, – pastebėjo G. Špakauskas.

Turi išeiti iš stagnacijos

Mišriųjų ir gyvulininkystės ūkių puoselėtojai pripažįsta, kad nieko nėra geriau už tręšimą mėšlu. Sumažinti mineralinių trąšų naudojimą ir išlaikyti dirvožemio derlingumą įmanoma tik tręšiant mėšlu. Šakių r. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) technikos inžinierius Tomas Puskunigis redakcijai teigė, kad jų ūkyje yra 130 laukų. „Visada darydavome laukų dirvožemio tyrimus. Siekdami priimti teisingus sprendimus, naudojame azoto jutiklius ir laukus tręšiame tokiomis normomis, kokių reikia augalams, kad azoto trąšų kiekis būtų optimalus. Pavyzdžiui, vienam laukui jų reikia daugiau, kitam, kuris nuolat gauna mėšlo, lieka daugiau augalinių liekanų – mažiau. Tokiu būdu vienas laukas dengdavo kitą. Vertinant bendrai, viskas ūkyje buvo daroma gerai“, – kalbėjo T. Puskunigis. Jis tvirtino, kad reikėtų sugrįžti prie iki šiol galiojusių Nitratų direktyvos nuostatų, nes kitu atveju ūkininkai tikrai ne savo noru taps pažeidėjais.

Okainių ŽŪB (Kėdainių r.) pirmininkas Vilius Samuolis ŪP tvirtino, kad žemės ūkis turėtų išeiti iš stagnacijos. „Visi turi žinoti, kad žemės ūkis turi atsigauti. O ar jis atsigaus? Jei neracionalūs sprendimai nebus pakeisti, tai vargiai kažką pasieksime. Vis dėlto tikiu, kad abejotinus reikalavimus pakeis, būtina grįžti prie to, kas buvo. Juk kukurūzų derliaus sėkmė priklauso nuo azoto normų. O tam reikalingos tiek organinės, tiek mineralinės trąšos“, – aiškino V. Samuolis.

Įrašo žurnale pasekmės

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. kovo 7 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.