Tarptautinė konferencija „Gyvulininkystės konkurencingumo stiprinimas. KPP geroji patirtis“: proveržį lems mokslo, verslo ir valstybės bendradarbiavimas

Šalies gyvulininkystės sektoriui mokslo inovacijas kuria dvi aukštosios mokyklos – VDU ŽŪA ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija (LSMU VA). Abi jos yra tarptautinės konferencijos „Gyvulininkystės konkurencingumo stiprinimas. KPP geroji patirtis“ organizatorės ir asociacijos „Slėnis Nemunas“ narės. Šios asociacijos direktorė VDU ŽŪA doc. dr. Inga Adamonytė įsitikinusi, kad „Slėnis Nemunas“, t. y. sukurta moderni mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infra­struktūra, skatina aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą tarpusavyje ir bendradarbiavimą su verslu bei sukuria sinergijos efektą, kurį turėjo galimybę patirti ir pastarosios konferencijos dalyviai, klausęsi aktualių pranešimų ir inovacijų pristatymų.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, atidarydama renginį, pastebėjo, kad gyvulininkystė yra neatsiejama Lietuvos identiteto ir žemės ūkio verslo dalis, o specializuota pa­ro­da ir tarptautinė konferencija padeda dar geriau suvokti, kokia svarbi ši šaka darniam agrosektoriaus vystymuisi ir perspektyvoms. A. Miceikienės pastebėjimu, gyvulininkystės sektoriui yra iškeltas labai didelis uždavinys ne tik aprūpinti maistu augančią pasaulio gyventojų populiaciją, bet ir prisidėti prie Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. Todėl neturėtų stebinti, kodėl būtent žemės ūkis šiandien yra tas sektorius, į kurį naujovės veržiasi sparčiausiai, atitinkamai reikalaudamos naujų šio sektoriaus darbuotojų žinių bei kompetencijų.

LSMU VA kancleris prof. dr. Mindaugas Malakauskas atkreipė dėmesį, jog specializuota paroda ir jos metu vykstanti tarptautinė konferencija yra aktuali ir todėl, kad jauniems žmonėms, gyvulininkystę stereotipiškai tapatinantiems su nuobodžiu fiziniu darbu, atskleidžia, kokios modernios technologijos šiame sektoriuje jau yra įdiegtos ir dar diegiamos.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus patarėjas Saulius Kunickis konferencijos metu priminė nedžiuginančią statistiką – Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, galvijų laikytojų skaičius Lietuvoje nuo 240 314 (2001 m.) yra sumažėjęs iki 29 027, galvijų – nuo 809 232 iki 659 187. Laikomų galvijų ir kiaulių ypač sumažėjo šeimos ūkiuose. Didžiausias kiaulių skaičius koncentruojasi stambiuose ir labai stambiuose versliniuose kiaulininkystės ūkiuose – šiuo metu 0,5 proc. kiaulių laikytojų laiko 95 proc. kiaulių. ŽŪM atstovas konferencijos dalyvius ragino drauge diskutuoti ir atsakyti į klausimą, kokio dydžio gyvulininkystės ūkiai laikytini tvariausiais ir pageidautinais, o kokie – nepageidautini, taip pat kokie pokyčiai būtini nacionalinėje žemės ūkio politikoje, kad steigtųsi pageidaujamo dydžio gyvulininkystės ūkiai ir rinkoje jie būtų konkurencingi.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos tarybos pirmininkas ūkininkas Gintautas Migonis atkreipė dėmesį, kad galvijininkystės sektorius nuolat girdi priekaištų dėl į aplinką skleidžiamų taršių dujų – amoniako, šiltnamio efektą sukeliančio anglies dioksido, metano. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad pasirinkus inovatyvų veiklos modelį, tinkamas gyvulių laikymo, šėrimo, mėšlo tvarkymo technologijas, gyvulininkystės ūkiai tampa ne tik netaršūs, bet ir mažėja CO₂ emisija bei gerėja dirvožemio humusingumas.

Apie tai, kaip auginti galvijus, kad būtų sumažintas metano kiekis, kalbėjo ir Nyderlandų įmonės „Semex“ genetikas ir verslo analitikas Peter Van Beek.

Lietuvos augintojus šiandien galėtų nustebinti kaimyninės Latvijos patirtis. Latvijos gyvulių veisimo asociacijos veislininkystės specialistas Maris Lidaks pasakojo, kad visi šios šalies galvijų veisėjai yra susivieniję į vieną organizaciją – tai padeda efektyviau siekti veislininkystės rezultatų, gerinti produkcijos kokybę ir atstovauti ūkininkų interesams valdžios institucijose.

Lietuvos ir užsienio svečių pranešimuose konferencijos metu skambėjo bendras leitmotyvas – gyvulininkystės konkurencingumą skatina diegiamos inovacijos, ūkių rutina privalo tapti genominė selekcija. Tai pabrėžė Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius dr. Edvardas Gedgaudas, VDU ŽŪA Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centro atstovė Giedrė Jarienė. Ūkininkams rūpimas aktualijas konferencijos metu gvildeno LSMU VA prof. dr. Alvydas Malakauskas, kėlęs klausimą, ar biosauga ūkiuose yra prievolė, ar kasdienė rutina, specifinių biožymenų pritaikomumą Lietuvos ūkiuose komentavo LSMU VA prof. dr. Ramūnas Antanaitis, karvių reprodukcijos gerinimo svarbą šiuolaikiniame pieno ūkyje priminė LSMU VA prof. dr. Vytuolis Žilaitis.

Iš viso per dvi renginio dienas buvo perskaityta beveik dvi dešimtys mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus atstovų pranešimų.

Konferencijos programoje svarbi vieta buvo skirta diskusijoms ir gerosios patirties sklaidai. Ūkininkai, EIP veiklos grupių atstovai pasakojo apie tai, kaip jiems pavyko sėkmingai įgyvendinti KPP projektus pagal priemones „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“, „Ūkio ir verslo plėtra“, „Investicijos į materialųjį turtą“ ir ,,Bendradarbiavimas“. LSMU VA docento ir Kelmės rajono ūkininko dr. Arūno Rutkausko teigimu, pagal kelias paraiškas gauta solidi ES parama jo šeimos plėtojamą limuzinų veislės galvijų ūkį labai stipriai pastūmėjo į priekį. Tačiau A. Rutkauskas atkreipė dėmesį, kad pirmąją ekonominę grąžą mėsinių galvijų ūkis pradeda duoti tik po ketverių metų ir tai riboja šios krypties ūkių galimybes naudotis ES investicine parama, įsigyti galingesnės technikos bei planuojant ūkininkavimo strategiją porai dešimtmečių. Todėl A. Rutkauskas ragino koreguoti paramos gavimą reglamentuojančius teisės aktus.

Neatsiejama konferencijos dalimi tapo ir abi jos dienas vykusi visuomenei skirta edukacinė programa „Kodėl verta rinktis aukščiausios kokybės jautieną?“ Edukacijų metu buvo pasakojama apie vertingąsias jautienos savybes, šios rūšies mėsoje esančių medžiagų reikšmę žmogaus organizmui, vyko jautienos produktų degustacijos.

Asociacija „Slėnis Nemunas“, organizuodama konferenciją, įgyvendino Lietuvos kaimo tinklo projektą „Teminių renginių, skirtų viešinti KPP paramos vaidmenį, stiprinant gyvulininkystės sektorių, organizavimas“.

Vykdant šį projektą, VDU ŽŪA ir buvo surengta dviejų dienų tarptautinė konferencija „Gyvulininkystės konkurencingumo stiprinimas. KPP programos geroji patirtis“. Renginį organizavo asociacijos nariai – VDU ŽŪA ir LSMU VA.

www.slenis-nemunas.lt                          www.zum.lt

PROJEKTĄ REMIA LIETUVOS RESPUBLIKA

Partnerio turinys

Užs. Nr. 310/7