Kenksmingos medžiagos tatuiruočių ir permanentinio makiažo dažuose normas viršija iki tūkstančio kartų

2024 metais Nyderlandų maisto ir vartojimo produktų saugos tarnybos inicijuotame tatuiruočių ir permanentinio makiažo sudėties tyrime dalyvavo 14 Europos Sąjungos šalių, tarp kurių ir Lietuva. Šiuo tyrimu siekta nustatyti, ar rinkoje esantys rašalai ir pigmentai, skirti tatuiruotėms ir permanentiniam makiažui, atitinka teisinius reikalavimus.

Tarp 52 tirtų mėginių, kuriuos sudarė 26 prekių ženklų produktai, buvo tirti ir dviejų Lietuvoje registruotų įmonių į rinką tiekiami juodos ir žalios spalvos tatuiruotėms skirti dažai – juos surinko ir Nyderlandų mokslininkams perdavė Aplinkos apsaugos departamentas.

Gauti tyrimo rezultatai, pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkosaugos technologijos katedros profesorės Violetos Kaunelienės, šokiravo – juk tik penkiolikoje mėginių neaptikta jokių pažeidimų.

Neatitiko ir ženklinimas, ir sudėtis

Iš 37 reikalavimų neatitikusių mėginių, dešimtyje iš jų nustatyta ženklinimo neatitikimų, t. y. produkto pakuotėje nurodyta vartotoją klaidinanti informacija arba nėra pateikta įspėjimų apie medžiagas, galinčias sukelti alergiją. Tuo tarpu net 27 mėginiuose aptikta cheminės sudėties neatitikimų – dažuose rasta neleistinų medžiagų arba jų koncentracija buvo viršyta.

Remiantis Aplinkos apsaugos departamentui perduotais tyrimo duomenimis, visuose keturiuose Lietuvos tiekėjų tatuiruočių dažų mėginiuose taip pat nustatyta neatitikimų.

„Lietuvoje naudojamuose produktuose daugiausia buvo viršijama konservanto formaldehido koncentracija, viršijimas svyravo nuo 906 iki 1354 kartų. Taip pat kai kuriuose mėginiuose iki 12,4 kartų buvo viršijama ir kito konservanto – 1,2-benzisothiazol-3(2H)-one (BIT) – koncentracija. Tatuiruočių dažuose taip pat rasta policiklinių aromatinių angliavandenilių (benzo(a)pireno, naftaleno), kurių koncentracijos kai kuriuose mėginiuose viršijo normą iki 4,8 karto. Tuo tarpu pirminio amino orto-anisidino koncentracija kai kuriuose mėginiuose normą viršijo net 56 kartus“, – tyrimo rezultatus komentuoja KTU profesorė V. Kaunelienė.

Mokslininkė pastebi, jog mėginiuose taip pat buvo užfiksuotas ir sunkiųjų metalų normų viršijimas, pavyzdžiui vario koncentracijos norma buvo viršyta 12,8 karto. Be to, nepaisant šių dažų sudėties neatitikimų REACH reglamentui, kai kurių Lietuvos tiekėjų produktai buvo klaidingai pažymėti, kad atitinka REACH ir kitus ES teisės aktus, taip klaidinant vartotojus.

Kaip teigia Aplinkos apsaugos departamento atstovai, šie tyrimų rezultatai ir informacija apie nustatytus neatitikimus perduoti projekte dalyvavusioms įmonėms, bendradarbiavusiam ir tatuiravimo paslaugas pagal nustatytą kompetenciją kontroliuojančiam Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Be to, įkelti į Safety Gate informacinę sistemą.

Galima žala – ilgalaikė

Anot KTU profesorės V. Kaunelienės, didžiausią nerimą kelia Lietuvos tiekėjų dažuose aptikta itin didelė formaldehido koncentracija.

„Formaldehidas yra 1A, t. y. aukščiausios klasės, kancerogenas. Tiesa, jo toksiškumas daugiausiai pasireiškia įkvėpus. Dažuose jis yra ištirpęs, tad, veikiausiai, didžiausią riziką kelia tatuiruočių meistrams, nes yra ypač lakus“, – teigia KTU profesorė.

Anot mokslininkės, tarp lietuviškų tatuiruočių dažų mėginiuose aptiktų elementų rasta ir kitų medžiagų, priskiriamų prie sukeliančių vėžį – tai ir benzo(a)pirenas, ir naftalenas bei orto-anisidinas. Tuo tarpu dažuose aptiktas varis, pasak V. Kaunelienės, ilgainiui gali kauptis organizme, ypač kepenyse ir smegenyse. Tai, savo ruožtu, gali sukelti neurologinių pakitimų ir sisteminį toksinį poveikį.

Be to, anot Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA), tatuiruočių ar permanentinio makiažo dažuose esančios cheminės medžiagos, net nublukus makiažui ar pašalinus tatuiruotę, organizme lieka visą gyvenimą bei gali būti pernešamos iš odos į kitus organus, pavyzdžiui į limfinę sistemą. Savo ruožtu tatuiruočių šalinimas lazeriu gali tik dar labiau paskatinti šių medžiagų pernešimą po organizmą, nes procedūros metu suskaidytos dažų dalelės ir galimai išlaisvinti kenksmingi elementai gali lengviau cirkuliuoti po visą kūną.

„Tad, siekiant apsaugoti tiek vartotojus, tiek tatuiruočių meistrus, akivaizdu, kad tatuiruočių dažų kontrolė turi būti griežtesnė“, – konstatuoja prof. V. Kaunelienė.

Dažų kontrolė ir priežiūra Lietuvoje

Lietuvoje tatuiruočių dažų priežiūra apima kelias pagrindines grandis: patekimą į rinką, rinkoje parduodamų dažų kontrolė ir jų naudojimas paslaugų teikimo metu. Kiekvieną iš šių sričių prižiūri skirtingos institucijos, kurios tarpusavyje bendradarbiauja.

• Lietuvos muitinė yra atsakinga už prekių įvežimo į Lietuvą iš trečiųjų šalių priežiūrą, todėl gabenami tatuiruočių bei permanentinio makiažo dažai taip pat yra tikrinami. Kadangi REACH reglamentuojamos kenksmingos medžiagos patenka į dažų sudėtį, importo metu muitinei turi būti pateikiamas Saugos duomenų lapas. Muitinė gali papildomai imti mėginius nustatyti medžiagų cheminei sudėčiai. Be to, šiais klausimais įstaiga glaudžiai bendradarbiauja su Aplinkos apsaugos agentūra ir Aplinkos apsaugos departamentu.
• Aplinkos apsaugos departamentas reguliuoja pavojingųjų cheminių medžiagų tiekimą Lietuvos rinkoje. Tatuiruočių dažai nepatenka į pavojingųjų cheminių medžiagų ar mišinių sąrašą. 
• Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) užtikrina, kad rinkai tiekiamos cheminės medžiagos ir mišiniai būtų tinkamai klasifikuojami, ženklinami ir pakuojami pagal nustatytus reikalavimus. Be to, VVTAT kontroliuoja, ar cheminės medžiagos yra įregistruotos ir autorizuotos nustatyta tvarka, ar laikomasi saugos duomenų lapų sudarymo ir pateikimo reikalavimų ir ar teisingai perduodama informacija apie chemines medžiagas tiekimo grandinėje. VVTAT taip pat prižiūri pavojingųjų cheminių medžiagų, mišinių ir gaminių tiekimo rinkai draudimų ir apribojimų vykdymą.
• Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) kontroliuoja tatuiravimo paslaugų teikimą. Jei nustatoma, kad meistras naudoja dažus, kurie nėra tinkamai įteisinti arba yra draudžiami ES rinkoje, ši informacija perduodama Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri sprendžia dėl rinkos ribojimo priemonių. Meistrui nurodoma nebenaudoti netinkamų dažų, o tai tikrinama grįžtamosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu.

Šiuo metu tiek tatuiruočių meistrai, tiek vartotojai gali pasitikrinti informaciją apie tatuiruočių dažus, kurie ES šalių kompetentingų institucijų pripažinti nesaugiais, naudodamiesi Safety Gate informacine sistema.

Ši Europos Sąjungos greitojo perspėjimo sistema, skirta pavojingiems ne maisto produktams, leidžia lengvai rasti informaciją apie nesaugius produktus. Norint naudotis šia sistema, reikia apsilankyti Safety Gate svetainėje, pasirinkti kalbą, įvesti raktinius žodžius paieškos laukelyje ir peržiūrėti rezultatus. Tai padeda užtikrinti, kad tiek meistrai, tiek vartotojai būtų informuoti apie galimus pavojus ir galėtų priimti saugius sprendimus.

KTU informacija