Tarsi iš dangaus krintanti žvaigždelė

Didžioji astrantija

Astrantijos pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio aster – žvaigždė, nes žiedyno skraistė primena šią formą. Tai salierinių (Apiaceae) šeimos dau­giamečiai žoliniai augalai, natūraliai augantys Europoje ir Azijoje. Pri­klauso tai pačiai šeimynėlei kaip ir krapai, petražolės, salierai, morkos ar pastarnokai, tačiau, priešingai nei šie, mėgsta lengvą šešėlį ir drėgnesnę dirvą.

„Gėlininkai ir gėlynus kuriantys dizai­neriai gracingąsias astrantijas įsimylėjo kaip kuriamą paveikslą papildančias gė­les, suteikiančias lengvumo ir švelnių ar ryškesnių potėpių, žavingumo ir iš pievų atsinešto natūralumo, – pastebėjo augin­toja. – Puokštėse jos vis dažniau kompo­nuojamos su bijūnais, rožėmis, lelijomis ar vilkdalgiais. Tinka ir džiovintų augalų kompozicijoms.“

Tikriausiai nedaug kas žino, kad šių kuklių gražuolių galima ieškoti ne tik sodybose. Didžioji astrantija (Astrantia major L.) natūraliai paplitusi Lietuvoje, aptinkama kai kur lapuočių miškų aikšte­lėse, pamiškėse. Sulaukėjusi auga senuose parkuose Druskininkuose ir Palangoje. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

D. Gasiūnienės teigimu, puošnios introdukuotos astrantijų veislės auga kupliu, virš 40 cm aukščio ir 35–40 cm pločio keru, kurio stiebai statūs, tuščiaviduriai, beveik nešakoti. Žydėjimo laikotarpiu augalai pasiekia apie 80 cm aukštį. Lapai dekora­tyvūs, skiautėti arba plaštakiškai suskaldyti, dažnai žali, tačiau yra veislių purpuriniais stiebais ir lapais, graži margalapė veislė ‘Sunningdale Variegated’.

Žiedai balti, rausvi, tamsiai raudo­ni, purpuriniai su ilgais kuokeliais, 3,5–4,5 cm skersmens, sutelkti sudėtinio skėčio žiedyne drauge su 14–18 ilgesnių už žiedus skraistlapių, suaugusių pamatais. Žydi liepą–rugpjūtį, pakartotinai rugsėjį. Vaisiai prinoksta rugpjūtį–rugsėjį. Kolekcininkė sako, kad jų neįprasti ir įdomūs žiedai primena iš dangaus krintančią žvaigždę ir yra tikra gamtos dovana, lengvai privilioja bičių bei kitų juos apdulkinančių vabzdžių.

Populiariausios veislės

D. Gasiūnienė atkreipia dėmesį, kad mėgstamiausios ir dažniausiai gėlynuose auginamos ‘Roma’ ir ‘Snowstar’ veislės. ‘Roma’ – itin puošni dulsvai rožiniais žiedynais, 55–60 cm aukščio ir 35–40 cm pločio. Geriau atrodo didesniais ploteliais susodinti kerai. Žydi ypač ilgai, visą vasarą ir dar rugsėjį.

‘Snowstar’ – baltažiedė astrantija, ver­tinama dėl lengvučių žiedynų, tinkančių sušvelninti gėlių derinius.

Puošnios gėlynuose

„Vienas ar keli astrantijų kerai gėlyne neįkyriai groja ištisą sezoną, nuo vasaros vidurio iki rudens, – sako kolekcininkė. – Šie augalai gražiai atrodo deriniuose su lengvai prižiūrimais vilkdalgiais, ryti­nėmis aguonomis, bijūnais, astilbėmis, melsvėmis, lelijomis, dekoratyviaisiais česnakais, diktonais, taip pat ir rožėmis. Jų įstabių žiedų forma ir lapijos tekstūros turtingumas dera su įvairaus dydžio bei spalvų žiedais.“

D. Gasiūnienės teigimu, atkurdamos romantišką natūralistinių gėlynų ir žy­dinčios pievos įvaizdį, astrantijos puikiai dera kompozicijose su daugeliu to paties stiliaus palydovų: katilėliais, veronikomis, šalavijais, rasakilomis, snapučiais, vingio­rykštėmis, palemonais, kraujažolėmis, dekoratyvinėmis varpinėmis žolėmis.

Dėl unikalių, iš žvaigždėtų žiedų su­darytų skėtinių žiedynų astrantijos ypač vertinamos ir floristikoje. Nuskinti žiedynai ilgai žydi pamerkti vazoje, be to, juos galima sudžiovinti žiemos puokštėms, nes skraistlapiai gražiai sudžiūva.

Auginimas

Pasak augintojos, nepersodintos astrantijos vienoje vietoje gali augti 5– 7 metus ir ilgiau, kasmet atrodydamos vis įspūdingiau. Gerai auga pusiau pavė­singose ir saulėtose vietose, kur augalus glosto rytinės saulės spinduliai. Šios gėlės puikiai veši ir po medžiais: obelimis, slyvo­mis, dekoratyviais klevais, grauželinėmis gudobelėmis ‘Rubra Plena’ bei kitais lapuočiais, išskyrus beržus. Tik nereikėtų pamiršti vasarą jų palieti.

Tinkamiausias humusingas, laidus, purus, lengvo priemolio kalkingas dir­vožemis. Gėlyne ar žydinčioje pievoje sodinama kas 20–30 cm, po 12–16 augalų/m². Auginant lengvoje priesmėlio dirvoje, vasarą per sausras būtina regulia­riai laistyti. Jei dirva nederlinga, sodinant verta ją pagerinti kompostu (10 l/m²) ir organinėmis trąšomis. Pavasarį tręšia­ma lėtai tirpstančiomis kompleksinėmis (N:P:K 10:15:18) trąšomis su mikroele­mentais (30 g/m²). Mulčiuojama pjauta vytinta žole. Jeigu gėlyne jų kereliai kaip ir astilbių iškyla į paviršių, reikėtų užberti kompostu, žeme ar durpėmis.

Vasarą nužydėjusius žiedynus D. Ga­siūnienė pataria išskinti, tuomet greičiau išsiskleis nauji žiedai. Astrantijų veislės gana atsparios sausrai, tačiau tuo metu jų nelaistant praranda dekoratyvumą. Ištvermingos žiemą, tad pridengti nereikia.

Dauginimas

Kolekcininkė pataria astrantijų veisles dauginti dalijant kerą, o rūšinius augalus – sėklomis. Kerai dalijami pavasarį arba rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje. Lengviau dauginti sėklomis, dažnai pasisėja pačios. 200 sėklų sveria 1 g. Geriau­sia sėti iš rudens, rugsėjį į šaltą inspektą. Sudygsta po 1–6 mėnesių.

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Daivos Gasiūnienės nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.