Tas pats dirvožemio ėminys, skirtingi laboratorijų rezultatai – ar tai reiškia klaidą?

Panašių klausimų kyla ir dėl kitų dirvožemio cheminių tyrimų – judriojo fosforo, kalio, magnio, mineralinio azoto, organinės anglies bei kitų rodiklių. Skirtingose laboratorijose gali būti taikomi nevienodi tyrimų metodai, ekstrahentai ir analizės procedūros, todėl net ir tiriant tą patį mėginį gauti rezultatai gali skirtis. Dėl šios priežasties svarbu žinoti ne tik tyrimo rezultatą, bet ir kokiu metodu jis gautas – tai leidžia suprasti, kuriuos duomenis galima tarpusavyje lyginti, o kurių lyginimas nėra moksliškai pagrįstas.

Kodėl skirtingose laboratorijose gaunami nevienodi dirvožemio tyrimų rezultatai?

Dažniausiai tai lemia ne laboratorijos darbo kokybė, o taikomas skirtingas nustatymo metodas.

Kodėl taikomi skirtingi tyrimo metodai?

Dirvožemio pH, P2O5 ir K2O gali būti nustatomas skirtingose terpėse (ištraukose), kurios atspindi nevienodas dirvožemio savybes ir yra taikomos skirtingiems tikslams.

Dirvožemio pH nustatymo būdai:

• pH (KCl) – nustatomas 1 M kalio chlorido (KCl) tirpale (Vokietija, Lenkija). Šis metodas plačiausiai taikomas Lietuvoje ir naudojamas vertinant dirvožemio rūgštumą, kalkinimo poreikį bei sudarant tręšimo rekomendacijas.
• pH (H₂O) – nustatomas distiliuotame vandenyje. Jis parodo aktyvųjį dirvožemio rūgštingumą ir dažniau naudojamas tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose, kai kuriose užsienio laboratorijose arba dirvožemio klasifikavimo tikslams (Lietuva, Latvija, Estija, Skandinavija).
• pH (CaCl₂) – nustatomas kalcio chlorido tirpale. Šis metodas plačiai naudojamas daugelyje Vakarų Europos šalių (Nyderlandai, Belgija, Austrija, dalis Vokietijos), nes sumažina sezoninių drėgmės svyravimų įtaką ir užtikrina geresnį rezultatų pakartojamumą.

Kodėl rezultatai skiriasi?

Skirtingi tirpalai skirtingai sąveikauja su dirvožemio dalelėmis ir vandenilio jonais, todėl nustatomas nevienodas pH. Vanduo matuoja aktyvų dirvožemio rūgštingumą.

KCl išstumia H⁺ ir Al³⁺ jonus nuo dirvožemio sorbcinio komplekso, todėl pH būna mažesnis. CaCl₂ stabilizuoja joninę terpę ir sumažina sezoninius svyravimus.

Dažniausiai:

• pH (H₂O) yra didžiausias;
• pH (KCl) dažniausiai yra 0,5–1,0 pH vienetu mažesnis už pH (H₂O), tačiau skirtumas priklauso nuo dirvožemio savybių.
• pH (CaCl₂) paprastai būna 0,3–0,8 pH vieneto mažesnis už pH (H₂O).

Todėl skirtingais metodais nustatyti pH dydžiai nėra identiški ir negali būti vertinami pagal tas pačias ribines reikšmes. Galima lyginti: pH (KCl) rezultatus tarpusavyje; pH (H₂O) rezultatus tarpusavyje; pH (CaCl₂) rezultatus tarpusavyje.

Skirtumas priklauso nuo molio kiekio, humuso, karbonatų, organinės medžiagos. Todėl vieno perskaičiavimo koeficiento nėra.

Jeigu lyginami skirtingais metodais gauti rezultatai, galima padaryti klaidingą išvadą apie dirvožemio rūgštėjimą arba kalkinimo poreikio pokyčius, nors iš tikrųjų skirtumą lemia tik skirtinga tyrimo metodika.

Autorės Dr. Kristina AMALEVIČIŪTĖ-VOLUNGĖ, LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus vyriausioji augalininkystės specialistė, ir Lina ŠMAKOVIENĖ, LŽŪKT Laboratorijos vedėja

LŽŪKT informacija