Tautiečius sunkia kaip citrinas

Lietuviški išskirtinumai

Skelbiama, kad Vengrija ir Kroatija ėmėsi degalų kainų ribojimo, nustatydama kainų „lubas“: benzinui 1,51–1,50 Eur/l, dyzelinui – 1,56–1,55 Eur/l. Graikija numato įvesti naftos įmonių pelno maržų „lubas“, siekdama užkirsti kelią nepagrįstam kainų didinimui, dar vadinamam „godumo infliacija“. Vartotojams parankios priemonės planuojamos ar taikomos ir kai kuriose kitose ES šalyse. Lietuva turi savo išskirtinumų, tačiau jie nėra palankūs vartotojams, pavyzdžiui, degalų akcizų našta, palyginti su vidutinėmis pajamomis, yra viena didžiausių ES. Kai degalų kainos Lietuvoje šoko į aukštumas, pakvipo krize.

Premjerė Inga Ruginienė viešai svarstė, kad degalų kainų „lubos“ yra viena iš svarstytinų priemonių Lietuvoje. Ji teigė, kad Finansų ministerijai (FM) pavesta pateikti priemones, kaip būtų amortizuojamas degalų kainų augimas. Tačiau finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pareiškė nepalaikantis kainų „lubų“ įvedimo. Jis viešai akcentavo, kad Lietuvai netinkama Vengrijos ar Kroatijos patirtis dėl skirtingos ekonominės ir politinės sąrangos. Jis taip pat aiškino, kad FM neketina mažinti ir akcizo degalams, nes tai laikoma kraštutine priemone. Akcizai galėtų būti peržiūrimi tik tuo atveju, jei kainų augimą sukėlęs konfliktas užsitęstų itin ilgai. Finansų ministro nuomone, šiuo metu geriausias kelias yra... stebėjimas.
Šios savaitės pradžioje I. Ruginienė pranešė, kad pirmasis žingsnis padarytas – bus atlaisvinama ir į rinką pateks dalis valstybės degalų atsargų. Tarptautinė energetikos agentūra, siekdama sušvelninti situaciją, į rinką išleidžia 400 mln. barelių naftos ir jos produktų atsargų. Energetikos ministerija skelbė, kad Lietuva galėtų patiekti apie 80 tūkst. t degalų, tai būtų maždaug 12 dienų rezervas. Tikimasi, kad tai stabilizuos degalų rinką, nors Lietuvoje nei benzino, nei dyzelino nestinga, tik „kandžiojasi“ jų kainos. Pavyzdžiui, dyzelino 1 l kaina išaugo jau daugiau nei 30 ct ir pasiekė 2 Eur/l ribą.

Turi veikti greitai

Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesoriaus, politologo ir istoriko dr. Algio Krupavičiaus pastebėjimu, kai ištinka kritinės ar kitokios sudėtingesnės situacijos, Lietuvoje labai dažnai atsitinka taip, jog politikai kaip stručiai kiša galvą į smėlį, kad nieko nematytų ir jiems nereikėtų spręsti problemų. „Tai, kad ir premjerė, ir ministrai gana operatyviai pradėjo kalbėti apie degalų kainų augimą – geras ženklas. Tik ar bus priimti konkretūs sprendimai?“ – svarstė politologas. Anot jo, pirmiausia reikia atsižvelgti į tą patirtį, kuri jau buvo Lietuvoje ir ES per 2022 m. energijos kainų krizę. Tuo metu ES šalys priėmė daug ir įvairių sprendimų, o Lietuvos Vyriausybė, politologo nuomone, 2022 m. elgėsi kaip raitelis be galvos.

„Pirmiausia krizės poveikį buvo galima pamatyti per infliacijos lygį. Didžiausias infliacijos kilimas buvo Lietuvoje ir Latvijoje, pakankamai didelis Estijoje, bet kontinentinėje Europoje infliacija nebuvo tokio lygio. 2022 m. ir 2023-iųjų pradžioje situacija parodė, kad energijos kainos paveikė kitas socialiai jautrias sritis, pirmiausia – maisto kainas. Buvo fiksuota daugiau nei 30 proc. maisto kainų infliacija, o tai buvo rekordas ne tik ES. Tai atsitiko dėl to, kad Ingridos Šimonytės Vyriausybė į visa tai reagavo aplaidžiai. Aišku, kad nūdienos degalų krizė yra dabartinės Vyriausybės atsakomybė, ir būtent premjerė bei finansų ministras parodys, ar jie turi sveiko proto, ar ne. Ar bus sprendimai, kurie padeda nuimti naštą nuo žmonių pečių, ar jie elgsis kaip buvusi Vyriausybė?“ – „Ūkininko patarėjui“ sakė A. Krupavičius.

Politologo nuomone, Vyriausybė neturėtų atidėlioti sprendimų, kitaip gyventojai ir verslas bus palikti vieni srėbti krizės pasekmes. „Yra skaičiavimų, kad, jeigu dabartinės degalų kainos išsilaikys metus, kiekvienas vairuotojas vidutiniškai patirs apie 220 Eur papildomų išlaidų. Manau, tai yra optimistiniai skaičiai, nes, įvertinus maisto ir kitų prekių brangimą, vaizdas būtų kur kas prastesnis. Indikatorius yra kelionių agentūros – jos jau įveda degalų mokestį, nes gerai supranta situaciją ir siekia savo galimą pelno mažėjimą perkelti ant klientų pečių. Tai yra klasika Lietuvoje. Visuomenėje turėtų būti daugiau solidarumo, o jeigu jo nėra, tada politikai tai turi paskatinti savo sprendimais“, – įsitikinęs MRU profesorius.

Naštą perkels vartotojams

Vilniaus universiteto (VU) profesorius, ekonomistas dr. Romas Lazutka pastebėjo, kad jeigu degalų kainų krizė užsitęs, Vyriausybė turės spręsti, kaip apsaugoti pažeidžiamas socialines grupes. „Kol kas praėjo dar trumpas laikas, bet jeigu kainos ir toliau augs, gali tekti didinti socialines išmokas. Aišku, gali būti spaudimas ir algų didinimui, nors darbdaviai tam gali priešintis. Valstybė gali sumažinti tam tikrus mokesčius, pavyzdžiui, degalams. Bet jeigu yra silpna rinkos priežiūra, tuomet kainos vartotojams gali ir nemažėti, o tik kažkas pasiims didesnius pelnus. Jeigu nesugebame to prižiūrėti, mokesčių mažinimo priemonės nesuteiks norimo efekto. Tuomet gal geriau žmonėms, kurie yra socialiai pažeidžiami, skirti kompensacijas“, – ŪP teigė ekonomistas.

Anot jo, valstybė turės užtikrinti, kad tarnybos, kurios aptarnauja gyventojus (gaisrinės, greitosios ir pan.), nepristigtų viešojo finansavimo. „Viešojo transporto įmonėms išlaidos degalams gali sudaryti gana reikšmingą dalį, o ši paslauga yra būtina gyventojams. Tai irgi reikia užtikrinti, nors viešasis transportas regionuose ir taip yra nunykęs. Šiaip įmonės, verslas dėl išaugusių degalų ar kitų žaliavų kainų naštą linkę perkelti vartotojams“, – redakcijai aiškino R. Lazutka.

Siūlo pasimokyti

Ko Lietuva galėtų pasimokyti iš kitų ES šalių, užklupus energijos išteklių krizei? A. Krupavičius akcentavo, kad pasimokyti tikrai yra iš ko – pirmiausia iš 2022 m. energijos kainų krizės, kai daugelis ES šalių taikė gana platų, įvairų priemonių arsenalą ir sušvelnino energijos kainų augimą gyventojams bei verslui. Buvo taikomi įvairūs instrumentai – nuo bendrų pajamų didinimo gyventojams, tiesioginių subsidijų mažas pajamas gaunančioms grupėms iki energijos kainų augimo apribojimų, degalų kainų nuolaidų ir mokesčių mažinimo. Dažnai mokesčių mažinimai buvo laikini, bet visais atvejais, pasak politologo, jie buvo ganėtinai rezultatyvūs.

„Kadangi šiandien mus pirmiausia domina būtent degalų kainos, reikia suprasti, kad jos veikia ir kitas sritis. Matome, kad kyla ir dujų kaina, nors ji dar nepasiekė 2022 m. lygio ir yra gerokai nutolusi nuo buvusių kainų, bet visais atvejais degalų kaina yra sudėtinis kainodaros elementas, kuris daro įtaką beveik viskam – maistui, kitoms vartojimo prekėms ir t. t. Akivaizdu, kad čia reikia politikų įsikišimo ir sprendimų“, – samprotavo ŪP pašnekovas.

A. Krupavičius priminė, kad tais pačiais 2022 m. kitos ES šalys taikė ne vieną priemonę, jog savo gyventojams palengvintų pabrangusių degalų naštą. „Dalis šalių naudojo tiesiogines kompensacijas už degalus. Regis, Liuksemburgas kompensavo šiek tiek daugiau negu 7 ct/l, Graikija – 15 ct/l, Ispanija – 20 ct/l, o Bulgarija ir Prancūzija – net po 25 ct/l. Tai tikrai gana esminga parama. Taip pat Graikija teikė tiesiogines subsidijas automobilių savininkams, kurios siekė apie 50 Eur automobiliui. Švedai visiems automobilių savininkams mokėjo, regis, po 96 Eur, o gyvenantiesiems nutolusiose kaimo vietovėse – net po 145 Eur už automobilį“, – vardijo A. Krupavičius.

Jis pridūrė, kad kita grupė šalių – Vokietija, Estija, Italija, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija – mažino mokesčius dyzelinui ir benzinui, kad kainos neaugtų taip sparčiai. „Kelios šalys, pavyzdžiui, Vengrija, kuri ir dabar tą patį daro, buvo įvedusi kainų „lubas“ degalams – apie 1,23 Eur/l. Žiūrint iš dabartinės perspektyvos ir įvertinus infliaciją, tai yra tikrai maža suma. Europos valstybės išleido milijardus eurų, kad apsaugotų namų ūkius ir įmones nuo energijos kainų šoko, derindamos trumpalaikį kainų slopinimą su fiskalinėmis priemonėmis, siekiant išlaikyti rinkos konkurencingumą. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, kur buvo naudota daug krizės slopinimo priemonių, 2022 m. infliacija siekė kiek per 6 proc., o Lietuvoje ji viršijo 24 proc.“, – skirtumus atskleidė MRU profesorius.

Ženklų nepastebėjo

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. kovo 21 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.