EKGT kreipėsi į Ukrainos ambasadą Lietuvoje ir paprašė pasidalinti, kaip Ukrainai pavyko išugdyti tokį patriotišką jaunimą.
Paklausta, kiek dėmesio patriotiškumo ugdymui skiriama Ukrainos švietimo sistemoje. Taip pat paklausta, kokią vietą ugdant patriotiškumą užima folkloras, tautosaka ir kiti etninės kultūros elementai.
Atsakymą į EKGT klausimus parengė svarbiausia už Ukrainos valstybinės politikos formavimą ir įgyvendinimą tautinio ir patriotinio ugdymo srityje atsakinga institucija – Ukrainos jaunimo ir sporto ministerija.
Remiantis pateiktu atsakymu, šioje ministerijoje yra įsteigtas Tautinio ir patriotinio ugdymo departamentas. Jau 2019 metais Ukrainos prezidento dekretu buvo patvirtinta Tautinio ir patriotinio ugdymo strategija, kurioje teigiama, kad Ukrainoje tautinis-patriotinis ugdymas yra viena iš prioritetinių valstybės ir visuomenės veiklos krypčių. Strategijos tikslas – ugdyti tautinę savimonę, pagrįstą tokiomis nacionalinėmis vertybėmis kaip laisvė, vienybė, orumas; ugdyti piliečių patriotizmo jausmą, pagarbą Ukrainos Konstitucijai ir įstatymams, socialinį aktyvumą ir atsakomybę už valstybės ir visuomenės reikalus; formuoti pasirengimą atlikti pareigą ginti Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą bei laikytis europinių vertybių.
Strategijai įgyvendinti patvirtintas ne vienas svarbus teisinis dokumentas. Juose apibrėžiamos priemonės, padedančios spręsti tokius uždaviniams kaip: tautinio-patriotinio ugdymo institucijų sistemos sukūrimas; tautinio-patriotinio ugdymo specialistų rengimas; savanorių, dirbančių tautinio-patriotinio ugdymo srityje, mokymo sistemos plėtra; Ukrainos didvyrių, kritusių už šalies nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, atminimo įamžinimas; ukrainiečių kalbos populiarinimas ir t.t.
Nuo 2018 m. Jaunimo ir sporto ministerija kasmet skelbia ir vykdo tautinio-patriotinio ugdymo projektų konkursą. Šiems projektams įgyvendinti teikiama finansinė parama.
Su Ukrainos jaunimo ir sporto ministerijos pateiktu Ukrainos patirties vaikų ir jaunimo tautinio-patriotinio ugdymo srityje apibendrinimu ir jo vertimu į lietuvių kalbą galima susipažinti čia: anglų kalba >>>, vertimas į lietuvių kalbą >>>.
Atkreipdama dėmesį į tai, kad Ukrainos žmonių nusiteikimas ginti savo šalį be jokios abejonės siejasi su didelėmis valstybės pastangomis stiprinti savo šalies žmonių patriotines nuotaikas, Etninės kultūros globos taryba primena apie kovo 22 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“ priimtą rezoliuciją >>>.
Šioje rezoliucijoje išreiškiamas susirūpinimas dėl itin kritiškos etninės kultūros būklės Lietuvoje, lietuviškos tapatybės ir lietuvių kalbos pažeidžiamumo. Šioje rezoliucijoje, kurią parengė Etninės kultūros globos taryba kartu su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu, Seimo laikinąja Etno bičiulių grupe, laikinąja Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupe, kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Seimą, raginant inicijuoti nacionalinį susitarimą dėl etninės kultūros ugdymo plėtros, etninės kultūros specialistų rengimo užtikrinimo, mokslinių tyrimų ir studijų lituanistikos prioriteto realaus įgyvendinimo, etninės kultūros plėtros kryptingo strateginio planavimo ir kitų etninės kultūros išsaugojimui strategiškai svarbių dalykų.
EKGT informacija
Nuotraukoje – lovatiesės, saugomos Lietuvos liaudies buities muziejaus fonduose, fragmentas