Teisė laisvai rinktis yra tik iliuzija?

Gina laisvę rinktis

„Esame pirmoji ir vienintelė organizacija Lietuvoje, kuri pastebėjo, kad mūsų žiniasklaidoje, politikoje, viešojoje erdvėje ganosi „šventosios karvės“. Tai yra kai kurios veganiškos arba aplinkosauginės ultražaliąsias vertybes išpažįstančios organizacijos, viešumoje skleidžiančios bet kokią informaciją. Kartais labai sentimentalią, šokiruojančią, kurios niekas netikrina. Maža to, niekas nedrįsta jų kritikuoti. Po tokių žinučių minėtos organizacijos gauna nemažą naudą iš rėmėjų, jas taip pat dosniai remia valstybė“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė neseniai susikūrusios asociacijos „Laisvė rinktis“ prezidentė Austė Korbutė.

Ji pabrėžė, kad asociacija gina mūsų visų teisę laisvai rinktis prekes, paslaugas ir gyvenimo būdą: „Kai žmogus kasdien atakuojamas agresyviomis žinutėmis, kad jeigu valgys mėsą, pražus planeta, jog mūsų žemės ūkis taip klaikiai teršia vandenis ir atmosferą, kad jo reikia visai atsisakyti, jei nepirksite maisto ekologiškose parduotuvėlėse, vesite planetą į pražūtį. Bet, ar tikrai žmogus yra laisvas, jei net pirkdamas kasdienes prekes, patiria pasirinkimo spaudimą? Manome, kad ne“, – neabejoja A. Korbutė.

Anot jos, „Laisvės rinktis“ tikslas vadovautis objektyvia informacija ir vesti informacinį srautą į aukso vidurį sveiko proto kryptimi. „Mes nebijome kritikuoti tų „šventųjų karvių“, nebijome įvardyti nepatogių faktų. Ir jei prieš pateikiant kokią nors žinutę reikės pasvarstyti, ar tai politiškai korektiška, ar rinktis tiesą, mes rinksimės tiesą. Kiekvienas pateikiamas faktas bus patikrintas ir pagrįstas tam tikrais šaltiniais“, – tvirtino ŪP pašnekovė.

„Laisvės rinktis“ komandą sudaro gamtos mylėtoja Ingrida Pupelienė, turinti darbo su informaciniais projektais patirties, prioritetu laikanti faktus, o ne emocijas. „Vienas iš mano pomėgių yra demaskuoti mitus ir atkreipti dėmesį į prietarus. Mėgstu tikrinti faktus ir, kaip ir daugelis žmonių, nenoriu būti išdurta. Šiuo metu gyvūnų gynėjai ir kitos ekstremalios organizacijos pateikia ne faktus, o savo nuomonę, tikėjimą, suvokimą kaip tikrovę. Kitos pusės argumentų visuomenėje negirdėti, tačiau juk tik atviroje diskusijoje mes galime priimti racionalius sprendimus, to dabar labai trūksta ir tai reikia pakeisti“, – redakcijai kalbėjo I. Pupelienė.

Antroji komandos narė Dalia Grakulskytė yra skaitmeninės rinkodaros profesionalė: „Kai kurios organizacijos naudoja jausminius dirgiklius, iškreipiančius informaciją, ir didžioji dalis visuomenės negali atsirinkti teisingos informacijos. Mes siekiame išlikti objektyvūs – nei liaupsinti ūkininkų, nei menkinti veganų, pateiksime informaciją, kurią kiekvienas galės įvertinti pats.“

„Mūsų pozicija tokia – Lietuvoje puikiai dera skirtingos gyvensenos ir prie vieno stalo gali sėdėti veganai, vegetarai ir visavalgiai, tačiau nė viena iš šių grupių neturi teisės diktuoti savo gyvensenos kitiems. Mes nesakome aklai, kad plėtotųsi gyvulininkystė, mes sakome, kad gyvūnų gerovė yra šventas reikalas ir ji yra reglamentuojama įstatymais, tad kiekvienas, kuris nesilaiko gyvūnų gerovės reikalavimų, turi už tai atsakyti‘, – teigė A. Korbutė.

Kitu žvilgsniu

Asociacijos „Laivė rinktis“ prezidentės nuomone, pastaruoju metu itin demonizuojamas žemės ūkis, skleidžiami mitai apie kasdienį mūsų maistą, pradedant beprotiškais herbicidų, pesticidų ir kitų chemijos produktų kiekiais, baigiant pasakojimais, kad neva ūkininkai teršia visą pasaulį, prisideda prie klimato kaitos, nors iš tikrųjų nieko panašaus nėra. „Ne vienerius metus dirbau komunikacijos srityje ir pastebėjau, kokie metodai naudojami platinant žinutes, diskredituojančias žemės ūkį, ypač gyvulininkystę“, – pastebėjimu pasidalijo ŪP pašnekovė.

A. Korbutė pateikė iškalbingą pavyzdį: „2019 m. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) žemės ūkio ir maisto departamentas užsakė mokslinį tyrimą, kuriuo siekė nustatyti, kas įvyktų, jeigu visa Šiaurės Amerika taptų veganais, kiek būtų sutaupyta šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Paaiškėjo, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėtų vos 2,5 proc., tačiau laukus reikėtų tręšti didesniais kiekiais mineralinių trąšų, joms reikėtų daugiau transporto, nes nebūtų gyvulių mėšlo, gyventojai neturėtų galimybės natūraliai gauti vitamino A, B12, prasidėtų gana didelė geležies ir omega rūgščių stoka. Šiuos maisto papildus reikėtų gaminti ir gabenti. Iškalbingas ir kitas pavyzdys: priekaištaujama, kad auginant karves sunaudojama daug vandens, bet neskaičiuojama, jog kiekvieną rytą duše išleidžiame apie 50 l vandens.“

I. Pupelienė pasidalijo Izraelio mokslininkų atliktų tyrimai rezultatais, kad 2,5 mln. metų žmogus yra mėsavalgis ir tik 85 tūkst. metų vartoja ir augalinės kilmės maistą, todėl mūsų organizmas pritaikytas valgyti tiek mėsą, tiek augalus.

„Eskimų tradicinę mitybą sudaro 99 proc. gyvūninės kilmės produktų, ir tyrimais nustatyta, kad jie labai retai serga širdies bei kitomis ligoms. Situacija pasikeitė jiems pradėjus vartoti daugiau perdirbto maisto, sergamumas širdies ligomis išaugo tris kartus. Nereikėtų kaltinti mėsos dėl to, ką padarė labai perdirbtas maistas, cukrus ir kiti nesveiki dalykai“, – atkreipė dėmesį ŪP pašnekovė.

Akis atveria tik mokslas

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.