Teismas: ant automobilių užvirtus medžiui, už žalą atsakinga Valstybinių miškų urėdija

Byloje nustatyta, jog 2019 m. gruodžio 7 d. Dūkštų pažintinio tako atkarpoje ant miške priparkuotų draudimo bendrovės apdraustų automobilių užvirto medis, stipriai apgadindamas automobilius ir sukeldamas policijos užfiksuotą įvykį, kurio padarinius likvidavo priešgaisrinė tarnyba, pašalindama nuo automobilių užvirtusį medį. Išmokėjusi pagal transporto priemonių draudimo sutartį iš viso 42 719 Eur draudimo išmoką už apgadintus automobilius, draudimo bendrovė nukreipė įgytą atgręžtinio reikalavimo teisę į Lietuvos valstybę, atstovaujamą Miškų urėdijos. Bendrovė teigė, jog Miškų urėdija yra už turtinę žalą esą atsakingas asmuo, kuris iki medžio nuvirtimo buvo atsakingas už jo nupjovimą laiku ir tokio nupjovimo neteisėtu neatlikimu (neveikimu) esą pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl pavojų keliančių medžių priežiūros.

LVAT konstatavo, jog ginčo žemės sklypas patenka į Neries regioninio parko Dūkštos kraštovaizdžio draustinį, o byloje aktuali Dūkštų pažintinio tako dalis yra miško kelias, kuris numatytas Lietuvos Respublikos miškų įstatyme. Miškų urėdija yra atsakinga už jo įrengimą ir priežiūrą, ji privalo vykdyti įstatymu pavestą miško kelių, juo labiau valstybiniuose miškuose, tinkamą priežiūrą, be kita ko, ant kelių ar šalia kelkraščių nuvirtusių ar nuvirsti galinčių medžių aspektu. Be to, Miškų urėdija organizuoja ir įgyvendina bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose.

Nagrinėtu atveju LVAT nustatė, kad Miškų urėdijai kilo pareiga vykdyti jai įstatymu pavestą miško kelių, juo labiau valstybiniuose miškuose, tinkamą priežiūrą, be kita ko, ant kelių ar šalia kelkraščių nuvirtusių ar nuvirsti galinčių medžių aspektu. LVAT vertinimu, byloje buvo pagrįstai konstatuotas Miškų urėdijos neteisėtas neveikimas, jai nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad urėdija vykdė teisės aktuose nustatytas pareigas. Byloje Miškų urėdijos neteisėto neveikimo tikėtini padariniai teisiškai nebuvo pernelyg nutolę nuo neteisėto neveikimo, o būtent urėdijos neveikimas buvo žalos priežastis, kuri pakankamai prisidėjo prie turtinės žalos atsiradimo, kad valstybei tektų atsakomybė dėl tokio neveikimo. Kartu LVAT pažymėjo, jog automobilių naudotojai elgėsi nepakankamai apdairiai ir atsakingai, būdami informuoti nesilaikė jiems taikomų reikalavimų saugomoje teritorijoje (buvo pastatę automobilius ne parkavimo aikštelėje), todėl pačių automobilių naudotojų veiksmai gali būti laikomi pagrindu sumažinti priteistiną žalos atlyginimą vienu trečdaliu: nuo draudimo bendrovės automobilių savininkams išmokėtų 42 719 Eur iki 28 479 Eur.

Administracinė byla Nr. eA-1756-602/2025

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija