Teismas dar kartą atvers žemdirbiams aktualią bylą

Artėja savotiškas jubiliejus – dešimtmetis, kai principingas lietuvis Petras Šonta pradėjo nelygią kovą su elektros energijos tiekėjais. Jis siekia už jo dirbamoje žemėje stovinčius ir dirbti trukdančius elektros stulpus, prisiteisti piniginę kompensaciją, kuri būtų periodiškai mokama pradedant nuo 2007 m. sausio, kai kreipėsi į AB VST dėl elektros energijos tiekimo sutarties sudarymo servituto pagrindu.

Vyras jaučia ūkininkų palaikymą ir sekėjų būrį, kurie stebi teismų epopėją. Pavykus pasiekti pergalę, būtų sukurtas precedentas, kuris leistų ir kitiems iš skirstomųjų tinklų operatoriaus reikalauti kompensacijos už žemę, kuria dėl čia pastatytų elektros tiekimo linijų negalima naudotis. Į dirbamus laukus įsiterpę ploteliai su energetikų statiniais, nustatytos apsauginės juostos žemdirbiams sukelia daug nepatogumų ariant, sėjant, atliekant pasėlių priežiūros darbus, didina degalų sąnaudas. Žemaičio tvirtinimu, dėl kiekvieno stulpo, esančio dirbamoje žemėje, žemdirbys patiria apie apie 34 Eur nuostolį. Per dešimtmetį elektros tiekimo įmonė ne kartą reorganizuota ir keitė pavadinimą. Pradžioje buvo du operatoriai – akcinės bendrovės „VST“ ir „Rytų skirstomieji tinklai“ (įsteigti po „Lietuvos energijos“ reorganizacijos 2001 m.). 2010-ųjų pabaigoje bendroves sujungus įkurtas skirstomųjų tinklų operatorius LESTO. O nuo šių metų pradžios, po elektros ir dujų skirstomųjų tinklų bendrovių tuoktuvių, atsirado valstybės valdoma energetikos įmonė ESO (Energijos skirstymo operatorius). Tačiau per visą šį laiką elektros tiekėjų ir P. Šontos santykiai nė per plauką nepažengė į priekį, o lietuvio sodyboje Joniškio rajono Gataučių seniūnijoje nesužibo šviesa. Elektros tiekimas buvo nutrauktas dar „VST“ laikais, mat žmogus, patikėjęs Konstitucijoje įteisintu nuosavybės neliečiamybės principu, nusprendė pakeisti sovietinę tvarką, kai niekam net į galvą nešovė, kad žemė po elektros stulpais yra kažkieno nuosavybė. Žemutinės instancijos teismai, aišku, buvo palankūs ne ieškovui, o galingai kompanijai. Viltis sužibo pernai gegužę, kai Aukščiausiasis Teismas panaikino žemesnės instancijos teismų nutartis ir klausimą dėl kompensacijos grąžino iš naujo svarstyti pirmosios instancijos teismui. Pernai lapkritį Vilniaus apylinkės teismas baigė nagrinėti bylą. Tačiau teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič ir šįkart nusprendė ieškinį atmesti. Nors ir pripažįstama, kad servitutu yra varžoma savininko nuosavybės teisė, savininkas turi teisę prašyti atlyginti nuostolius, tačiau esą jis jau nuo 2007 m. žemės nedirba, be to, yra praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo pareikšti. P. Šonta su tokiu sprendimu, aišku, nesutinka, jį apskundė. Bylinėjimosi ratas vėl apsisuko. Aukščiausiasis Teismas šiomis dienomis nusprendė priimti bylą nagrinėti.

Irma DUBOVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.