Teismas: kaltas darbdavys

VDI atliko tyrimą

Informaciją apie įvykio automobilių atsarginių dalių, kranų bei savivarčių įrangos prekybos įmonėje aplinkybes pateikė Valstybinė darbo inspekcija (VDI).

Bendrovės „Simas“ direktorius pranešė, kad autošaltkalvis A.Š. įmonės patalpose patyrė nudegimus (užsidegė rūbai). Esą darbuotojas atliko teritorijos tvarkymo darbus, rūšiavo dalis, ir staiga užsiliepsnojo. Bendrovės direktorius pripuolęs užgesino medžiagos gabalu.

Nukentėjusysis teigė, kad iš ryto dirbo atsitiktinius darbus, paskui su kitu, oficialiai neįdarbintu kolega karučiu į dirbtuves atsivežė sunkvežimio nuimtą baką, kad iš jo išpiltų likusį dyzeliną. Kartu buvo ir bendrovės vadovas. Jis įjungė kampinį šlifuoklį, ir tą pačią akimirką įvyko sprogimas. Autošaltkalvio rūbai užsidegė nuo galvos iki kojų. Direktorius su kitu darbuotoju bandė nuvilkti degančius darbužius. Tada vyras prisiminė, kad prie vartų stovi statinė su vandeniu – įšoko ir pasinėrė, taip užgesino ugnį. Direktorius nukentėjusįjį parvežė namo, bet skausmas privertė kreiptis į kaimynus pagalbos, kad iškviestų medicinos pagalbą.

VDI atlikto tyrimo išvada: 1.Netinkamas darbų organizavimas. Pažeista: LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. 2. Priešgaisrinės saugos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimas.

Bylą išnagrinėjo teismas

Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo bei palikimo be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei, bendrovės direktorius R. P. pripažintas kaltu. Jam Šiaulių apylinkės teismas skyrė 22 500 Eur (450 MGL) dydžio baudą.

Teismas nukentėjusiojo A. Š. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš civilinio atsakovo, bendrovės, nukentėjusiajam 300 Eur turtinei žalai ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

„Nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu apdegė vyras, kilo dėl kaltinamojo R. P. neatsargių veiksmų, pažeidus darbų saugos reikalavimus, – sako Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė. – Kaltinamasis, pats sukėlęs nukentėjusiajam pavojingą būseną, būdamas darbdaviu ir privalėdamas suteikti darbuotojui pirmąją pagalbą, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, ir galėdamas tai padaryti, to nepadarė, tačiau parvežė nukentėjusįjį į namus ir jį paliko.“

Anot teisėjos A. Karpytės, kaltinamasis R. P. tyčia nukentėjusįjį paliko be pagalbos. Kaltinamojo ilgalaikė darbinė ir gyvenimiškoji patirtis rodo, kad jis privalėjo suprasti ir suprato, kad nukentėjusiojo gyvybei gali grėsti pavojus. Nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nudegimai apėmė 35 proc. kūno paviršiaus.

Nukentėjusysis sakė, kad jis kentė skausmą, negalėjo pats nusimauti apdegusių batų, apsivilkti drabužių – tik užsimetė striukę ir taip buvo parvežtas į namus. Tai, kad nukentėjusiojo A. Š. gyvybei grėsė pavojus, patvirtino ir teismo medicinos specialisto išvados.

Neigė savo kaltę, įvykio pėdsakai buvo pašalinti

Kaltinamasis R. P. savo kaltę neigė, nurodydamas, kad jokių darbų kartu su nukentėjusiuoju A. Š. bendrovės patalpose neatliko: kuro iš bako nepylė, kampiniu šlifuokliu kuro bako nepjovė, nukentėjusįjį pamatė jau degantį ir jį gesino. Kaltinamasis pateikė įvairių išgalvotų versijų, kaip galėję užsidegti nukentėjusiojo drabužiai. R. P. nurodė, kad jokių darbų saugos ar priešgaisrinės saugos taisyklių jis nepažeidė ir sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas kilo ne dėl jo kaltės – esą specialūs rūbai A. Š. buvo išduoti, tik vyras pats jų nevilkėjo. Taip pat nurodė, kad nukentėjusiojo be pagalbos nepaliko, nes pats A. Š. prašęs nekviesti greitosios medicinos pagalbos, o jį parvežti į namus, ką kaltinamasis ir padaręs. Po ko išvažiavo atvežti vaistų, tačiau vaistų perduoti nepavyko, nes nukentėjusiajam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba.

Teismas konstatavo, kad minėtus kaltinamojo R. P. parodymus paneigė nukentėjusiojo parodymai. Vyras sakė, kad dirbo įmonės patalpose, vykdė kaltinamojo R. P. nurodymus, kartu su kaltinamuoju pylė iš sunkvežimio kuro bako degalus, jo rūbai užsidegė nuo sprogimo, kuris kilo kaltinamajam pjaunant kuro bako, kuriame buvo likę dyzelino ir benzino mišinio, kampą, kad būtų galima išpilti iš bako visą kurą, o jis tuo metu stovėjo prie atidarytos kuro bako angos ir visas ugnies pliūpsnis teko jam. Užsidegus rūbams jis bandė gesinti ugnį voliodamasis, jį gesino ir kaltinamasis R. P., tačiau nepavykus ugnies užgesinti, jis nubėgo ir šoko į vandens statinę ir taip užsigesino. Buvo nudegę visi jo rūbai, kuriuos nusiplėšė, o apdegusius ir apsilydžiusius batus jam nuo kojų nutraukė kaltinamasis. Nukentėjusiojo R. P. klausė, ar kviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau nenorėdamas pakenkti darbdaviui jis greitosios pagalbos atsisakė, po ko jį R. P. parvežė į namus, kur nebegalėdamas iškęsti skausmo nubėgo pas kaimynus ir šie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykus medikams, nenorėdamas pakenkti darbdaviui, pasakė, kad apdegė sprogus benzininio pjūklo bakeliui, tačiau vėliau apklausiamas nurodė teisingas įvykio aplinkybes. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad jokie ugniai atsparūs darbiniai rūbai jam nebuvo išduoti. Šie parodymai patvirtinami liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Bendrovės patalpose jokių apdegusių rūbų, batų, nukentėjusiojo telefono, kitų buvusio gaisro pėdsakų nerasta. Nukentėjusiojo A. Š. gyvenamojoje vietoje nebuvo rasta jokių apdegusių drabužių. Tai patvirtina tai, kad įvykio vieta buvo sutvarkyta ir pašalinti visi galimi pėdsakai. Visa tai patvirtina nukentėjusiojo A. Š. parodymus ir paneigia kaltinamojo R. P. parodymus.

Be to, kaltinamasis R. P. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajam buvo išduoti specialūs, ugniai atsparūs rūbai. Todėl teismas vadovaujasi nukentėjusiojo A. Š. parodymais, patvirtintais kitais įrodymais, o kaltinamojo R. P. parodymus vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Šiaulių apylinkės teismo, VDI informacija

123rf nuotr.