Teismas patvirtino draudimo kirsti mišką Europos Bendrijos svarbos buveinėje teisėtumą

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui priklauso miško ūkio paskirties žemės sklypas, kuris yra saugomoje teritorijoje (patenka į Šimonių girios biosferos poligoną) ir kuriame pradėjo veistis liemenų kenkėjai - žievėgraužis tipografas. Kadangi pareiškėjui priklausančiuose Mikierių girininkijos 1 148 miško kvartalo atitinkamuose sklypuose yra kartografuota Europos Bendrijos svarbos miško buveinė ,,9010 Vakarų taiga“, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija savo išvadoje nurodė, jog ,,9010 Vakarų taigos“ buveinėse negali būti šalinama susidaranti negyva mediena, vykdomi miško kirtimai, išskyrus specialiuosius kirtimus, siekiant sukurti įvairiaamžį, būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną. Tokia išvada priimta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 patvirtintais Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais. Taip pat Valstybinė miškų tarnyba priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą kirsti mišką.

Pareiškėjas UAB ,,Forest management“, ginčydamas institucijų sprendimus, be kita ko, teigė, kad jo nuosavybės teisių apribojimas turėtų būti numatytas įstatyme, o ne žemesnės galios teisės akte.

LVAT išaiškino, kad pagrindinės nuostatos ir kriterijai, susiję su saugomų teritorijų, gamtinių objektų, be kita ko, miškų apsauga bei naudojimu, yra nustatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose. LVAT teisėjų kolegijai nekilo abejonių, jog Vyriausybei galėjo būti ir buvo pavesta nustatyti buveinių apsaugai būtinas apsaugos priemones. Tokie Vyriausybės įgaliojimai kyla ne tik iš Saugomų teritorijų įstatymo ir 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES, bet ir iš konstitucinių imperatyvų, kad Vyriausybė vykdo įstatymus (Konstitucijos 94 str. 2 p.), jog užtikrinti ypač vertingų vietovių, kaip visuotinę reikšmę turinčių nacionalinių vertybių, apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė.

LVAT teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad Miškų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo saugoti miškus nuo kenkėjų. Iš šios normos neseka, kad pareiškėjas turi teisę vykdyti jo pageidaujamus plynus miško kirtimus, ignoruodamas faktą, jog ginčo žemės sklypuose yra inventorizuota Europos Bendrijos svarbos miško buveinė ,,9010 Vakarų taiga“. Teisėjų kolegija įvertino, kad pareiškėjo argumentai dėl kovos su kenkėjais, buvo abstraktaus pobūdžio. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl plyno kirtimo negali pakeisti cheminiai ar kiti kovos su kenkėjais būdai, selektyvus kirtimas, taip pat, jeigu šie kenkėjai yra paplitę ir kituose žemės sklypuose, kaip toks kirtimas, kurio siekia pareiškėjas, turi prasmę kovojant su kenkėjais.

LVAT pripažino, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl jį atmetė.

LVAT informacija