Teismas: žemės sklypo naudojimo sąlygų ir apribojimų laikytis privalu

Situacija

Vyras, pavadinsime į Kazimieru, Vilniaus rajone įsigijo sklypą. Pirkimo dokumentuose buvo pažymėta, kad tai žemės ūkio paskirties sklypas.

Žmogus sumanė išsikasti tvenkinį, įrengti poilsio aikšteles Kasimo darbai buvo organizuoti 2022-ųjų pavasarį. Tuojau pat prasidėjo ir nemalonumai, mat darbai buvo neteisėti. Aplinkosaugininkai nustatė, kad aplinkai padaryta didžiulė žala – užpilant gruntu  sunaikinta miško paklotė, iš viso apie 4,6 tūkst. kv. m. Vandens telkinys, kurio plotas apie 1,2 tūkst. kv. m, iškastas neturint suderinto vidinio miškotvarkos projekto.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pradėjo tyrimą. Įvertinta aplinkai padaryta žala dėl sunaikintos miško paklotės siekė 14 tūkst. Eur. AAD nutarimu pažeidėjui skirta 60 Eur administracinė bauda.

Byla nukeliavo iki LAT

Pirmosios instancijos teismas pernai rudenį tenkino pono Kazimiero skundą – panaikino AAD nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.

Apeliacinis teismas šių metų sausį panaikino pirmosios instancijos nutarimą ir paliko galioti AAD nutarimą, kuriuo žemės savininkas pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus.

Ponas Kazimieras ir jo atstovė advokatė kreipėsi į LAT su prašymu atnaujinti bylą...

Be kitų argumentų, buvo teiginys, kad nutaro patvirtintoje žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nei sklypo plane nebuvo jokių duomenų apie miško plotą. Taip pat esą nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tvenkiniui buvo būtinas vidinės miškotvarkos projektas: pagal Miškų įstatymą, vidinės miškotvarkos projektas reikalingas tik miško ar miško paskirties žemės sklypams, o šiuo konkrečiu atveju, pagal sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir žemės sklypo planą, numatyto tvenkinio vietoje buvo dirvonas, todėl buvę akivaizdu, kad vidinės miškotvarkos projektas nereikalingas.

Nusižengimas padarytas dėl nerūpestingumo

Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs LAT atmetė visus pono Kazimiero ir jo advokatės argumentus. Pasiteisinimas nežinojimu nepadėjo juo labiau, kad asmuo „turi disponavimo nekilnojamuoju turtu patirties (turėjo ir kitą sklypą, kuriame rūpinosi vidinės miškotvarkos projektu, norėdamas kasti tvenkinį), plėtoja kaimo turizmo verslą“.

Paaiškėjo, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį tvirtinusi notarė iš NT registro duomenų bazės gautus aktualiausius duomenis perkėlė į sutartį, tačiau asmuo iki tvenkinio kasimo tuo nesidomėjo, į notarę dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų duomenų tikslumo kreipėsi tik tuomet, kai AAD pradėjo tyrimą.

Liudytojas Teismui patvirtino, kad aplinkiniams buvo žinoma, jog toje vietoje buvo iškirstas miškas, kuris turėjo būti atsodintas; miško buvimą patvirtino ir 2010 m. darytas žemės sklypo planas. LAT taip pat akcentavo, kad pagal teisės aktus, vidinės miškotvarkos projektas miško žemėje reikalingas ir tada, kai viso žemės sklypo paskirtis yra žemės ūkio.

LAT nutarė palikti galioti apygardos teismo nutartį, kuria pripažinta, kad asmuo nubaustas AAD tinkamai pritaikius materialiosios teisės normas. LAT priimtoje nutartyje pabrėžta, kad „žemės savininkai ir naudotojai privalo vykdyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje nurodytas pareigas naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą ir laikytis žemės sklypui Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme įtvirtintų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų. K. T., būdamas žemės sklypo savininkas, turėjo pareigą laikytis Nekilnojamojo turto kadastre užfiksuotų įsigyto žemės sklypo naudojimo sąlygų ir apribojimų. Vien tai, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis įtvirtino netikslius duomenis apie žemės sklypą, šios K. T. teisinės pareigos nepaneigia“.

Parengė Irma Dubovičienė