Telšių ūkininkai prie ŽŪM pristatys „mėšlo tręšimo planą“

„Mes nesipriešiname tvarkai – mes priešinamės imitacijai. Jei mėšlo tręšimo planas neturi įtakos realiems sprendimams, jis neturi būti privalomas“, – sako Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė Zita Dargienė.

Protestų istorija ir nepasikeitusi problema

Prieš dvejus metus ūkininkai jau buvo organizavę protestą prie Aplinkos ministerijos – tuomet į Vilnių atvyko su mėšlo karučiais. Iš pradžių planuota atvažiuoti su sunkesne technika, tačiau buvo pasiektas kompromisas.

„Prieš dvejus metus mes pradėjome nuo dviejų reikalavimų: kad nereikėtų kasmet prašyti leidimų dėl tręšimo terminų ir kad būtų atsisakyta tręšimo planų. Dėl terminų susitarti pavyko – dabar galima tręšti nuo kovo 1 d. iki gruodžio 1 d. Tačiau tręšimo planų klausimas liko neišspręstas“, – portalui ukininkopatarejas.lt pasakoja Z. Dargienė.

Per šį laikotarpį keitėsi net keturi žemės ūkio ministrai, o mėšlo ir srutų tvarkos aprašas buvo keistas 7 kartus. Dar keli pakeitimai buvo svarstomi, tačiau jie neįsigaliojo. Ūkininkų teigimu, į socialinių partnerių teiktas 16 pastabų ir šįkart neatsižvelgta.

Nuolat besikeičiantys ir prieštaringi reikalavimai

Per dvejus metus keitėsi ir tręšimo planų reikalavimai. Jie buvo privalomi skirtingais atvejais: kai tręšiama daugiau kaip 30 ha, kai naudojamas tiek mėšlas, tiek mineralinės trąšos, kai viršijama tam tikra azoto norma.

Trumpą laiką galiojo tvarka, kad tręšiant tik mėšlu ar srutomis planas buvo nereikalingas. Šiuo metu vėl numatyti atvejai, kai planas būtinas net tręšiant vien tik mėšlu.

Ūkininkai pateikia ir konkrečius pavyzdžius: vienais atvejais tręšiant 170 kg N/ha norma planas būtinas, kitais – ne, nors sąlygos praktiškai identiškos.

170 kg N/ha – riba ta pati, planas nieko nekeičia

Pasak ūkininkų, esminė problema ta, kad nepriklausomai nuo plano galioja ta pati azoto norma – 170 kg/ha.

„Ar aš jį parengsiu, ar neparengsiu, vis tiek galiu naudoti tik 170 kg N/ha. Tai kam tas planas, kad gulėtų stalčiuje?“ – retoriškai klausia Z. Dargienė.

Ji tai lygina su greičio ribojimu: „Tai tas pats, kaip autostradoje – gali važiuoti 130 km/val. Ar parengsi važiavimo planą, ar ne, vis tiek važiuosi tik 130 km/h greičiu.“

Planai kainuoja, bet nesprendžia nieko

Ūkininkų teigimu, tręšimo planų rengimas sukelia realias išlaidas – reikia atlikti dirvožemio tyrimus, pildyti dokumentus. Vienam ūkiui tai gali kainuoti apie 1 000 eurų.

„Tai yra papildoma finansinė našta. O sprendimų ūkyje tai nekeičia“, – neabejoja Z. Dargienė.

Ji pabrėžia, kad pagal Europos Sąjungos direktyvas tokie planai turėtų būti savanoriški, o Lietuvoje jie faktiškai primetami.

Praktika nesutampa su teorija

Ūkininkai teigia, kad pagal galiojančias metodikas mėšlo kiekiai nepriklauso nuo tokių veiksnių kaip planuojamas derlius, dirvožemio savybės ar azoto poreikis.

Be to, nurodoma, kad į planus reikia įtraukti duomenis, kurie neturi įtakos realiam tręšimui. Pavyzdžiui, kaip pažymi ūkininkai, net bet koks dirvožemio tyrimas gali būti laikomas tinkamu, nepriklausomai nuo jo turinio.

„Jiems svarbu, kaip bus parašyta ant popieriaus. Kaip realiai patręši lauke – neįdomu. Vertinamas stalčiuje gulintis dokumentas“, – portalui teigė Z. Dargienė.

Ūkininkai žada parodyti praktiškai

Akcijos metu planuojama ne tik kalbėti, bet ir demonstruoti.

„Jeigu jie liepia mums rengti tręšimo planą, mes jį parengsime ir pademonstruosime, kaip jis veikia. Prie ministerijos yra veja – patręšime pagal planą“, – sako Z. Dargienė.

Planuojama atvykti su technika – mėšlo kratytuvais bei srutovežiais.

Ragina dialogą vietoje formalių sprendimų

Ūkininkai pabrėžia, kad neprieštarauja aplinkosaugos reikalavimams – sutinka su draudimu tręšti žiemą, laikosi nustatytų normų, tačiau kritikuoja perteklinę biurokratiją.

„Ne popierius augina maistą. Mes ne prieš gamtą ir nenorime viršyti normų, bet reikia realių sprendimų, o ne imitacijos“, – rėžia Z. Dargienė.

Ūkininkų teigimu, vietoje formalių reikalavimų būtinas institucijų dialogas su socialiniais partneriais ir praktika pagrįsti sprendimai, tačiau iki šiol susitarimų pasiekti nepavyksta.

Kalbėjosi ir pagal Telšių rajono ūkininkų sąjungos informaciją parengė portalo redaktorė Indrė ZIMBLYTĖ

TRŪS nuotr.