„Teltonikos“ istorijoje „žioplių ar vagių“ ieškos STT

Prezidentūros signalai

Prezidento patarėjas F. Jansonas taip pakomentavo situaciją: „Pirmiausia reikia išsiaiškinti priežastis, kodėl taip įvyko, antras dalykas – užtikrinti, kad šis projektas būtų įgyvendintas, trečias – peržiūrėti sistemines problemas. „Teltonikos“ projektas yra didelis, bet greičiausiai nėra vienintelis, kuris stringa dėl tam tikrų biurokratinių kliūčių ar institucijų negebėjimo tarpusavyje bendradarbiauti. Trečiosios problemos sprendimas yra verslo bendruomenei svarbus ir su nauja Vyriausybe to reikės imtis.“

Įdomiai prezidento patarėjas sureagavo ir į „Teltonikos“ vadovo žodžius. „Šiuo atveju turbūt mums būtų sudėtinga komentuoti A. Paukščio pasisakymus, bet dabartinė situacija yra tokia, kad galima paklausti: „Jūs žiopli ar vagys?“ Ir vienu, ir kitu atveju atsakymą norėtųsi išgirsti. Jeigu tai dėl žioplumo, institucijų nesusikalbėjimo ir tam tikro nenoro atlikti pareigas, tai vienas vertinimas. Jeigu pikta valia, piktybiškumas – kitas vertinimas. Atsakymus šia tema turi pateikti ne Prezidentūra, o kompetentingos institucijos – Seimas ir prokuratūra. Tai, ką girdime iš parlamento, nebūtinai bus atskiras parlamentinis tyrimas, bet bus suformuoti komitetai – Ekonomikos, Antikorupcijos, kiti, kurie atsakingi už energetiką ir jie galėtų įvertinti situaciją iš savo perspektyvos. Kaip dabar girdime, planuojama įgyvendinti projektą keletu metų vėliau – tai bloga praktika, nes kiekvienas toks vėlavimas versle, ypač aukštųjų technologijų, gali sužlugdyti projektą. Lietuva neturi privilegijos praradinėti po 0,5 mlrd. Eur mokesčių per metus“, – aiškino šalies vadovo patarėjas.

Teisėsaugininkai jau tiria

Generalinė prokuratūra išplatino pranešimą žiniasklaidai, kad, „atsižvelgdama į viešojoje erdvėje paskelbtą informaciją, susijusią su Lietuvos įmonių grupės „Teltonika“ praneštu ketinimu stabdyti aukštųjų technologijų parko „Teltonika High-Tech Hill“ projekto įgyvendinimą bei nurodomas tokio sprendimo priežastis, generalinė prokurorė Nida Grunskienė pavedė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atlikti faktinių aplinkybių patikslinimą dėl atskirų pareigūnų ar valstybinių įmonių atstovų galimai netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo ir priimti proceso sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“.

Generalinė prokurorė taip pat pavedė Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui įvertinti minėtą viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją Prokuratūros įstatyme numatytų viešojo intereso gynimo priemonių taikymo aspektu.

Nevykę pasiteisinimai

Bene linksmiausia „Teltonikos“ skandalo fone buvo stebėti nevykusius valdžios pasiteisinimus dėl žlungančio projekto. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, kurios vadovaujama Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) buvo atsakinga už projekto priežiūrą bei eigą, liejo krokodilo ašaras: „EIM darė viską, kad projektas įvyktų. „Teltonikos“ naujienos mane pasiekė grįžtančią iš komandiruotės tarp skrydžių. Išeinu iš politikos ir neturiu jokių politinių išskaičiavimų ir planų, todėl kurį laiką galvojau nerašyti detalių. Tačiau, matydama eilinę purvo bangą, kuri liečia mano vadovaujamą ministeriją, mano komandą ir mane (tikrai ne iš paties A. Paukščio, o visko, kas vyko po to, ypač socialiniuose tinkluose), noriu papasakoti daugiau.

Absoliučiai visi stambūs gamybiniai projektai yra klampūs ir su gausybe problemų ir trikdžių. Tai susiję su žeme, infrastruktūra ir statybomis, daugybe savivaldos ir nacionalinių institucijų. Ir jeigu dairotės žmonių, žinančių daugiausiai apie problemas, kurios trukdo kurtis darbo vietoms Lietuvoje, tai esame mes, nes mes su tuo dirbame kasdien. Kai vieni traukia investicijas, kiti ieško tūkstančių kelių, kaip jas išvyti. Tą mačiau visus ketverius metus. Bet aukštu valstybės lygiu ta klampi biurokratija yra įveikiama. Todėl mane pritrenkė penktadienio naujienos.

Per visą kadenciją mes suskaičiuojame arti šimto susitikimų „Teltonikos“ projektų klausimais. Mes tikėjome „Teltonikos“ ambicijomis ir planais ir traktavome ją kaip valstybei ypač svarbius projektus vystančią įmonę.

A. Paukštys ne kartą viešuose renginiuose ir susitikimuose pažymėdavo, kad tai yra pirma ministerijos vadovybė, kuri nori konkrečiai padėti. Ir „vienintelė ministrė, kuri realiai padėjo“. Dėl to penktadienio žinia man buvo labai nemaloni staigmena...“

Tačiau žymus publicistas bei komunikacijos ekspertas doc. dr. Mantas Martišius taip ir liko nesupratęs: „Prašau paaiškinti. Įsivaizduokite tokią situaciją, mieste yra žemės sklypas. Tarkim, 20 ha. Dalis sklypo, miesto detaliajame plane, yra skirti rekreacijai. Nepaisant to, toje vietoje nėra įrengto parko, tiesiog numatyta, kad ateityje turėtų būti. Tuomet ateina investuotojas, kuris paskelbiamas valstybei svarbiu projektu. Tarsi turėtų užsidegti visur žalia šviesa jo projektui. O žemės sklypo paskirties keitimas turėtų įvykti greitai. Juk iš esmės popieriuje keičiamas žemės paskirties statusas. Nereikia juk iš tos vietos iškeldinti gyventojų. Ar iškirsti miško. Mano galva, toks dalykas turėtų būti padaromas per pusę darbo dienos. Dabar kalbama, kad „Teltonikos“ atveju žemės paskirties keitimas gali užtrukti vos ne 1,5–2 metus. Paaiškinkite, ką ten tiek laiko reikia daryti? Metuose yra 365 dienos. Realiai paskirtis keičiama tik dokumentuose. Sklype, kur niekas nevyksta.“

Į tokį paprastą klausimą valdžia kol kas nesugalvojo, ką atsakyti.

Apie skambutį svarbiam draugui...

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.