Teoriškai – arklys, praktiškai – neatsikelia. Teisinio reguliavimo neapibrėžtumas kiša pagalius kanapių verslui

Sudaryti sąlygas pelningo verslo plėtrai

Pasaulyje pluoštinių kanapių sektorius sparčiai auga. Apskaičiuota, kad pernai pasaulinis pluoštinių kanapių rinkos dydis siekė 6,8 mlrd. JAV dolerių. Tikimasi, kad šis dydis nuo 2022 m. iki 2030 m. kasmet augs apie 16,8 proc. Jei pluoštinių kanapių sektorius Lietuvoje būtų tinkamai reguliuojamas, jo plėtra būtų užtikrinta, o gaunamas pelnas papildytų valstybės biudžetą. Tačiau proveržio šioje srityje nėra, nes parengti PKĮ poįstatyminiai aktai neleidžia vykdyti veiklos, kurią įteisino PKĮ.

Pluoštinių kanapių naudojimo medicininiais tikslais įteisinimas daugelyje Vakarų valstybių įgyja vis didesnį pagreitį, nes daugėja mokslinių įrodymų dėl augaluose esančių medžiagų efektyvumo tam tikrų ligų sukeliamiems simptomams gydyti. Mokslininkai ištyrė, kad kanapių aliejai dažnai yra reikalingi žmonėms, turintiems sunkių sveikatos problemų, įskaitant onkologinius ligonius, kuriems minėti produktai padeda malšinti skausmą, mažinti chemoterapijos sukeliamus šalutinius poveikius, palengvina depresijos, nerimo periodus. Todėl susidomėjimas kanapėmis ir jų panaudojimu įvairiose pramonės srityse dar labiau auga.

Lietuvoje sektorių reguliuojančio PKĮ nuostatos numato galimybę panaudoti visą augalą, tačiau priimant konkrečius sprendimus valdžios institucijos dažnai pluoštinę kanapę traktuoja ne kaip žemės ūkio kultūrą, o kaip narkotinį augalą, keliantį grėsmę visuomenei. Vyraujant tokiam požiūriui ir perteklinei kontrolei, visa verslo grandinė, auginant pluoštines kanapes žiedų perdirbimui, negali veikti. Pluoštinių kanapių perdirbimą kuruojančių institucijų įvairūs sprendimai praktiškai yra užkirtę kelią aukštą pridėtinę vertę kuriančio verslo plėtrai.

Neišnaudoja galimybių

Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA) vadovas Rimantas Čiūtas „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad nors įstatymas atskyrė pluoštinę kanapę nuo marihuanos ir įteisino viso kanapės augalo perdirbimą, dabartinis teisinis reguliavimas neleidžia nei gaminti, nei parduoti legalios produkcijos Lietuvoje ir Europos Sąjungos (ES) rinkoje bei trečiosiose šalyse. „Atskirų valdžios institucijų ir valdininkų diskrecijai palikus spręsti kanapių verslo ūkinio bendradarbiavimo, transportavimo, sandėliavimo ir realizacijos klausimus, per porą metų tapo aišku – nieko, ką leidžia PKĮ, negalima teisėtai vykdyti“, – teigė R. Čiūtas.

Siekdamos išspręsti pluoštinių kanapių verslo teisinės aplinkos prieštaravimus jo plėtra suinteresuotos organizacijos ne kartą teikė valdžios institucijoms savo pastabas ir pasiūlymus dėl pluoštines kanapes reguliuojančių teisės aktų bei jų nuostatų tobulinimo.

Kanapių augintojai ir perdirbėjai valdininkams išsiuntė ne vieną raštą, tačiau šie nieko neišsprendė, o tik „atsirašinėjo“.

Išsakė savo nuomones

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) viceministras Egidijus Giedraitis į vieną iš pateiktų raštų atsakė, kad teisėtai veikiantiems ūkio subjektams, turintiems PKĮ 4 straipsnyje ar kituose teisės aktuose nurodytus dokumentus, susijusius su pluoštinių kanapių produktų ar gaminių gamyba ir tiekimu rinkai, nėra teisinio pagrindo taikyti nuobaudas. Todėl jų veikla turėtų būti vertinama kaip atitinkanti teisės aktų reikalavimus.

Kitokią nuomonę išsakė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas, Gražina Belian. Ji teigė, kad departamentas siūlo laikytis ES teisėje taikomo atsargumo principo siekiant išvengti, kontroliuoti arba sumažinti rimtą arba negrįžtamą poveikį sveikatai ir aplinkai. Ji argumentavo tuo, kad moksliniais tyrimais dar nėra galutinai įrodytas priežasties ir pasekmės ryšys tarp atitinkamų medžiagų ir galimos jų daromos žalos sveikatai bei aplinkai. „Atsargumo principas ir rizikos įvertinimas yra pagrindiniai veiksniai žmonių sveikatai apsaugoti. Todėl jie toliau turėtų būti taikomi, kad būtų užtikrinta aukšto lygio sveikatos apsauga, kol bus gauta daugiau mokslinių duomenų“, – teigė G. Belian.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) viceministras Aurimas Pečkauskas aiškino, kad būtų netikslinga kalbėti apie neseniai įsigaliojusio pluoštinių kanapių teisinio reglamentavimo pakeitimą (liberalizavimą). „Būtų tikslinga užtikrinti Lietuvos rinkoje esančių pluoštinių kanapių gaminių (įskaitant jų sudėties atitikties THC didžiausiems leistiniems kiekiams, reglamentuotiems PKĮ ir SAM-ŽŪM įsakymu) priežiūrą. O priežiūrą atliekančios institucijos atliktų intensyvesnę verslo subjektų šviečiamąją-konsultacinę veiklą. Siekiant išdiskutuoti pluoštinių kanapių verslo atstovų kreipimesi išdėstytus nuogąstavimus ir keliamus klausimus, prireikus, atskiri reglamentavimo klausimai tarpinstituciniu formatu galėtų būti aptariami su pluoštinių kanapių verslui atstovaujančiomis organizacijomis, siekiant išsamiai paaiškinti įsigaliojusio teisinio reglamentavimo logiką / pagrindimą ir išdiskutuoti jo taikymo aktualius klausimus“, – rašė (orą virpino) A. Pečkauskas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) viceministrė Ieva Valeškaitė mano, kad siekiant rasti tinkamiausius būdus iškeltiems klausimams spręsti, būtų tikslinga organizuoti platesnę tarpinstitucinę diskusiją. T. y. toliau tempti gumą.

Kreipėsi į visas institucijas

Šių metų kovo pabaigoje KAPVIA, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Žemės ūkio kooperatyvas „Panevėžio aruodas“, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, UAB „Inovatyvūs sprendimai“ ir UAB „Biosyyd“ raštą „Dėl pluoštinių kanapių sektoriaus reguliuojančių teisės aktų turinio ir taikymo problematikos“ išsiuntė visoms valdžios institucijoms. Jie prašė užtikrinti, kad poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių pluoštinių kanapių auginimo, perdirbimo bei gaminių iš pluoštinių kanapių gamybos veiklą, nuostatos atitiks PKĮ ir LR strateginiuose dokumentuose iškeltus tikslus, įskaitant palankios verslui aplinkos kūrimą pluoštinių kanapių sektoriuje. Taip pat prašė užtikrinti teisės aktų pakeitimų įgyvendinimo proceso skaidrumą.

Praėjusią savaitę šiuo klausimu Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) vyko posėdis. Buvo išklausyta pluoštinių kanapių verslui atstovaujančių organizacijų ir socialinių part­nerių atstovų, kurie kreipėsi į KRK dėl būtinybės tobulinti pluoštinių kanapių sektorių reguliuojančius teisės aktus, nuomonė, pateikta informacija.

Kaip ŪP sakė KRK biuro vedėja Augustė Matulevičienė, komitetas, įvertinęs ŽŪM, EIM, SAM, pluoštinių kanapių augintojų ir perdirbėjų, visuomeninių organizacijų bei kitų institucijų atstovų pateiktą informaciją bei pasiūlymus dėl PKĮ įgyvendinimo – poįstatyminių teisės aktų spragų, siekiant kokybiško teisinio reglamentavimo, pasiūlė ministerijoms kartu su kitomis suinteresuotomis institucijomis, pluoštinių kanapių verslui atstovaujančiomis organizacijomis bei socialiniais partneriais išdiskutuoti ir parengti teisės aktų projektus, kuriais būtų sprendžiamos pluoštinių kanapių verslui atstovaujančių organizacijų ir socialinių part­nerių nurodytos teisinio reglamentavimo spragos. Informaciją apie šio nutarimo įgyvendinimą prašoma KRK pateikti iki 2023 m. birželio 1 d.

Autorės ir Rimanto ČIŪTO nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.