Tiesa ar mitas? Veterinarė apie tai, ką privalote žinoti apie augintinių mitybą

Pasak veterinarės Jogailės Gabrielės Stonienės, gyvūnų augintojai neretai susiduria su įvairiausiais mitais apie tai, kuo reikėtų ar nereikėtų maitinti gyvūnus, o kai kurie iš jų gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

„Net ir atsakingam, savo gyvūno gerove besirūpinančiam žmogui gali būti sudėtinga susigaudyti informaciniame triukšme ir atsirinkti tinkamą informaciją. Juolab, kad kai kurie mitai įsišakniję taip stipriai, kad tampa sunku atskirti, kas iš tiesų naudinga mūsų augintiniams“, – sako gyvūnų maisto gamintojos „Kormotech“ inovacijų technologė, veterinarė J. G. Stonienė.

Ji atkreipia dėmesį į penkis dažnus mitus apie gyvūnų mitybą bei dalijasi patarimais, kaip užtikrinti, kad šuo ar katė gautų visavertį ir subalansuotą maistą.

1 mitas: Tiek katės, tiek šunys yra mėsėdžiai

„Katės iš tiesų yra mėsėdės: jos negali išgyventi be mėsos, nes jų organizme nesigamina amino rūgštis taurinas. Ši medžiaga yra gyvybiškai svarbi įvairių organų veiklai ir gali būti gaunama tik su mėsa“, – pasakoja J. G. Stonienė.

Tuo tarpu beveik visi šunys – visavalgiai. Jie reikalingas maistines medžiagas pasisavina tiek iš gyvūninės, tiek iš augalinės kilmės produktų, pavyzdžiui, daržovių, vaisių ar grūdų. Taurinas jų organizme gaminasi savaime.

Veterinarė pabrėžia, jog tiek katėms, tiek šunims būtina subalansuota mityba, atitinkanti jų biologinius poreikius.

2 mitas: Begrūdis maistas – geresnis

Manoma, jog grūdai gyvūnų maiste tėra būdas padidinti jo tūrį ir atpiginti maistą, nesuteikiant gyvūnui jokių naudingų medžiagų.

„Nors begrūdė mityba dažnai laikoma pranašesne, reikėtų nepamiršti, kad grūdai – tai angliavandenių, vitaminų, mineralų, ląstelienos ir net baltymų šaltinis. Jie padeda palaikyti sveiką virškinimą“, – paaiškina J. G. Stonienė.

Pasak veterinarės, jei augintinis neturi alergijos ar jautrumo grūdams, jų atsisakyti nėra pagrindo. Priešingai – jie gali būti svarbi visavertės mitybos dalis.

3 mitas: Visi kaulai yra tinkami šunims

Nors šunys kaulais šeriami vis rečiau, kai kurie šeimininkai vis dar yra linkę jais palepinti savo augintinius. Pasak specialistės, kai kurie kaulai išties gali būti puikus kalcio ir fosforo šaltinis, taip pat natūralus dantų valymo būdas. Tačiau ne visi kaulai yra saugūs.

„Šunims netinka jokie termiškai apdoroti kaulai – jie tampa trapūs, gali skilti aštriais kampais ir sužaloti virškinamąjį traktą. Pavojų kelia ir smulkūs vištienos kauliukai, todėl jų reikėtų vengti“, – perspėja veterinarė.

Todėl norintiems palepinti augintinį, ji rekomenduoja verčiau rinktis kokybišką ėdalą ar specialiai gyvūnams sukurtus skanėstus: taip ne tik užtikrinsite reikiamą kalcio ir fosforo kiekį, bet ir būsite tikri, kad gyvūnui tai bus visiškai saugu.

4 mitas: Jei gyvūnas alergiškas vištienai, visi vištienos produktai jam bus žalingi

Nustatę, kad augintinis alergiškas vištienai, šeimininkai dažnai yra linkę iš viso atsisakyti maisto su šiuo produktu. Pasak veterinarės, alergiją dažniausiai sukelia baltymai, tačiau tai nereiškia, kad visi vištienos komponentai yra netinkami.

Jos teigimu, kuriant šiuolaikinius gyvūnų maisto receptus, remiamasi naujausiais tyrimais, leidžiančiais sukurti produktus, kurie aprūpina būtinomis maistinėmis medžiagomis ir tinka alergiškiems augintiniams.

„Pavyzdžiui, vištienos riebalai arba hidrolizuoti baltymai, specialiai apdoroti taip, kad gyvūno imuninė sistema jų neidentifikuotų kaip alergeno, yra saugūs ir išties naudingi“, – aiškina J. G. Stonienė.

5 mitas: Namuose paruoštas maistas yra geresnis nei pirktas

Dalis šeimininkų vis dar gamina savo augintinių maistą patys. Nors gali atrodyti, kad patys geriausiai žinome, ko reikia keturkojui, veterinarės teigimu, subalansuoti jo mitybą be specialių žinių gali būti sudėtinga. Ji įspėja, jog maitindami tik namuose ruošiamu maistu, gyvūno organizme galime sukelti tam tikrų medžiagų trūkumą arba perteklių.

„Profesionaliai gaminamas pašaras užtikrina, kad augintinis gautų visus reikalingus maistinius elementus. Norėdami atrasti geriausius produktus – skaitykite etiketes ir atkreipkite dėmesį į tarptautinius gyvūnų mitybos standartus“, – pataria J. G. Stonienė.

Jei augintinis yra alergiškas ar išrankus, namuose gaminamas maistas gali paįvairinti mitybą. Tačiau svarbu pasikonsultuoti su specialistais, atsižvelgti į keturkojo fiziologiją ir stebėti sveikatos būklę.

Mityba – ne tendencija, o atsakomybė

Pasak specialistės, šiuolaikinėje gyvūnų maisto pramonėje ypač ryški humanizacijos tendencija – vis dažniau augintinių mitybos sprendimai atspindi mūsų pačių vertybes. Stipriai auga aukščiausios kokybės produktų paklausa, o „natūralūs“, „žali“, „ekologiški“ ar net „vegetariški“ racionai jau nieko nebestebina.

Tačiau J. G. Stonienė pabrėžia, kad svarbiausia išlikti atsakingiems.

„Mitybos sprendimai turi būti grindžiami konkretaus gyvūno poreikiais – atsižvelgiant į jo rūšį, amžių, gyvenimo būdą, veislę ir sveikatos būklę. Tik taip galima užtikrinsime, kad augintinis būtų ne tik sotus, bet ir sveikas, gerai jaustųsi. Spalio 4-ąją apie atsakingą mitybą ir augintinių gerovę dar plačiau kalbėsime Pasaulinės gyvūnų globos dienos renginyje Vingio parke“, – apibendrina veterinarė.

 „Nova media“ informacija