Tiesioginės sėjos skatinimas patyrė fiasko. Kodėl?

„Ūkininko patarėjas“ rašė, kad žemdirbiams skirta paramos priemonė „Energiškai efektyvios ir klimatui palankios investicijos skatinant taikyti tiesioginę sėją žemės ūkio gamyboje“, kurios kvietimas turėjo baigtis rugsėjo 30 d., gali patirti fiasko. Taip ir atsitiko. Valdžios skirti 8 mln. Eur nebuvo pilnai įsisavinti. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, iki termino pabaigos buvo sulaukta 43 paraiškų, kuriomis ūkininkai prašė daugiau nei 1,65 mln. Eur paramos. Šį mėnesį Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informavo, kad kvietimas pratęstas įvertinus padėtį žemės ūkio technikos rinkoje, nes užsitęsė jos pristatymo terminai. Kažin, ar čia šuo pakastas?

Dalyvavo vangiai

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis tikėjosi, kad paskutinėmis dienomis, kaip ir visada, bus pateikta 99 proc. paraiškų. Tokias pačias mintis išsakė ir ministras Kęstutis Navickas, viešėdamas Kelmės rajone ir kalbėdamasis su ūkininkais. Tačiau šįkart taip nenutiko ir paraiškos paskutinę dieną nesukrito.

APVA duomenimis, iki termino pabaigos buvo sulaukta tik 43 paraiškų iš Akmenės, Alytaus, Biržų, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Kupiškio, Marijampolės, Mažeikių, Pakruojo, Pasvalio, Plungės, Prienų, Raseinių, Šakių, Šiaulių, Šilalės, Ukmergės, Vilniaus, Zarasų rajonų savivaldybių ūkininkų bei savivaldybei nepriskirtų asmenų. Finansuota tik 30 projektų.

Kodėl taip atsitiko? ŪP jau rašė, kad ŽŪM, rengdama programos taisykles, neatsižvelgė į ūkininkų (gamybininkų) išsakytas pastabas ir jos prasilenkė su paramos idėja. Todėl žemdirbiai ir nesiveržė dalyvauti šioje programoje.

Dabar valdininkai makaronus ant ausų bando kabinti žemės ūkio technikos pardavėjams: neva užsitęsė technikos pristatymo terminai, todėl kvietimas teikti paraiškas išteklius taupančioms tiesioginėms ir juostinėms sėjamosioms įsigyti buvo pratęstas metams. Ministras K. Navickas teigė, kad ūkininkai turės daugiau galimybių iki pavasario sėjos įsigyti naujų sėjamųjų, o tiekėjai, išaugus šios technikos poreikiui, sklandžiau užtikrins jos tiekimą.

Nenėrė stačia galva

„Ūkininko patarėjo“ redakcijai ūkininkai tvirtino, kad ministro įvardyta priežastis yra ne vienintelė, dėl kurios jie stačia galva nenėrė į projektą. Kas juos neramina?

Pakruojo r. ūkininkas Algirdas Laurikietis teigė nesinaudojęs žemdirbiams skirta paramos priemone „Energiškai efektyvios ir klimatui palankios investicijos skatinant taikyti tiesioginę sėją žemės ūkio gamyboje“, o įsigijęs juostinę sėjamąją lizingu. „Manęs nesužavėjo paramos sąlygos, kuriose buvo nurodyta, kad ūkininkas turi sumažinti dalį lengvatinių degalų. Man nekilo noro joje dalyvauti. Yra taip, kaip yra. Sugalvojome eiti šiuo keliu, todėl įsigijome traktorių ir sėjamąją. Esame patenkinti. Mano draugai taip pat domisi panašiomis sėjamosiomis, jų techninėmis galimybėmis. Galbūt jas ateityje įsigys, tik ne per programą“, – tvirtino A. Laurikietis.

Daugelis kalbintų ūkininkų, nenorėjusių viešinti savo pavardžių, ŪP teigė nebenorintys diskutuoti šia tema. „Gaila laiko diskusijoms. Suprantame, kad tai kvailas dalykas ir nelogiški pasiteisinimai, kad sėjamųjų negali pristatyti neva dėl išaugusios šios technikos paklausos. Tai – mažiausia problema. Skaudžiausia, kad nei vienas biurokratas nenutuokia apie žemės ūkį. Įžvelgiame tik politikavimą ir biurokratiją, daugiau nieko. Ūkininkų jau nedaug likę, tad kaip valdininkai ruošiasi išmaitinti Lietuvėlę? Esame nusivylę, patys nusipirkome, ko mums reikėjo, tą temą uždarėme ir nebenorime jos prisiminti“, – kalbėjo ūkininkai.

Problema – nesusikalbėjimas

LŪS pirmininko pavaduotojas Zigmantas Aleksandravičius sakė, kad ŽŪM valdininkai ir kaimas gyvena visiškai skirtingus gyvenimus.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko pavaduotojas, Kupiškio r. ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius, kalbėdamas su ŪP, žodžių kišenėje neieškojo. Jis rėžė, kad problema yra labai paprasta. „ŽŪM valdininkai gyvena savo gana patogų gyvenimą, o kaimas gyvena savo gyvenimą. Deja, kuo toliau, tuo labiau nesusišnekame su ŽŪM valdininkais, kurie, tiesiog sėdėdami savo patogiuose kabinetuose, daug ką buria iš kavos tirščių, daug ko nesupranta, neklauso mūsų ir negirdi, ką jiems sakome. Todėl yra pasekmės – tokie nevykę sprendimai ir projektai. Viskas turėtų būti daroma labai paprastai, o juk turėtume susikalbėti“, – sakė LŪS pirmininko pavaduotojas. Jis neabejoja, kad tiesioginės sėjos sėjamosios yra labai geras dalykas, tačiau jos nėra panacėja ar išsigelbėjimas. Šios sėjamosios kai kuriais momentais sudaro ūkininkams galimybę greičiau užbaigti darbus, sunaudoti mažiau degalų ir paspartinti sėją, tačiau tam reikia ne vien jų. „Kadangi turima technika nepatraukia naujų padargų, ūkininkams reikia investuoti į labai galingą traktorių, o jis kainuoja pasakiškus pinigus. Ir kai ministerija dar sugalvoja dalyvaujantiems konkurse sumažinti degalų sąnaudas, tai – visiškas absurdas. Jei sausa, dirbti labai gerai, bet jei stipriai lyja ir su sėjamąja neįmanoma į laukus įvažiuoti, kas tada? Tuomet bus reikalingas arimas, o su kuo suarsi, jei degalus atima? Tai tik viena priežastis, kodėl ūkininkai nepuola dalyvauti projekte“, – ŪP tikino   Z. Aleksandravičius.

Skirtingos nuomonės

Lilija Šermukšnienė pastebėjo, kad jų rajono ūkininkai nedalyvavo APVA administruojamos paramos priemonėje, nes ne visi žavisi neariamąja technologija.

LŪS Joniškio skyriaus pirmininkė Lilija Šermukšnienė pastebėjo, kad jų rajono ūkininkai nedalyvavo APVA administruojamos paramos priemonėje, nes ne visi žavisi neariamąja technologija. „Kai kurie naudoja neariamąją technologiją. Žinau gerą pavyzdį, kai ūkininkas iškultivavo žemę ir pavasarį pasėjo kviečius. Kadangi vasara buvo sausa, pirmiausia derliaus beveik nebuvo, o žemė tiek susiplūkė, kad jos neįmanoma išarti. Todėl dabar ją kultivuoja, drasko, nes žemė – labai kieta. Ūkininkas suprato, kad neariamasis žemės dirbimas nėra toks jau nuostabus. Taigi, reikia labai atsargiai į visa tai žiūrėti. Kiek žemdirbių, tiek skirtingų nuomonių“, – kalbėjo L. Šermukšnienė. LŪS Joniškio skyriaus pirmininkė paminėjo, kad ši priemonė nėra orientuota į smulkiuosius ir vidutinius ūkius, nes sėjamosios netinka prie jų turimos technikos. Tai, pasak pašnekovės, orientuota į stambiuosius ūkius, kurie ir dabar tam tikroje dirbamos žemės dalyje naudoja neariamąją technologiją.

LŪS Skuodo skyriaus pirmininkas Kazimieras Jucevičius pašmaikštavo, kad jų rajonas yra „biednas“, todėl sėjamąsias perka be paramų. „Padaryta nesąmonė, kad dalyvaujantiesiems programoje nubrauks dalį degalų. Nėra logikos. Juk vieniems degalų užtenka, kitiems – ne. Reikia ne degalus apriboti, o ūkininkus skatinti. Todėl niekas neskuba naudotis siūlomomis programomis“, – teigė K. Jucevičius.

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

  2022.10.20 Jolita ŽURAUSKIENĖ ŪP korespondentė

Susijusios temos - skaitykite: tiesioginės sėjos skatinimas, APVA, Egidijus Giedraitis, Lilija Šermukšnienė