Ashburn +17,5 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 15 Bir 2024
Ashburn +17,5 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 15 Bir 2024

Tikrasis margainis – darželio puošmena, vaistas ir maistas

2023/04/02


Tai įspūdingas, Lietuvoje itin retas vienmetis ar dvimetis žolinis augalas. Jis daugeliui žinomas dėl vaisiuose esančio silimarino, plačiai naudojamo kepenų negalavimams lengvinti. Bet toli gražu ne visi esame girdėję, kaip plačiai jis pritaikomas ne tik kaip vaistas, bet ir kaip maistas – salotoms ar kavai, virtas ar keptas…

Vadintas net kardu

Tikrasis margainis (Silybum marianum (L.) Gaertn.) – savaiminis augalas pietvakarių Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Viduržemio pajūrio šalyse. Lietuvoje augintas gėlių darželiuose, daržuose ar soduose. Sulaukėjęs auga dykvietėse, šiukšlynuose. Mūsų šalyje auga tik viena margainio (Silybum Adans.) genčiai priklausanti tikrojo margainio rūšis.

Genties pavadinimą silybon augalas gavo dėl žiedų galvelių panašumo į teptukus (graikiškai silybon – teptukas). O štai rūšies epitetas marianum siejamas su Švč. Mergele Marija. Pasak legendos, Švč. Mergelė bėgdama į Egiptą, niekaip negalėjusi rasti vietos kūdikėliui Jėzui pamaitinti, kaip tik dygiuose tikrojo margainio sąžalynuose. Baltos tikrojo margainio lapų dėmės radosi pieno lašeliams nukritus, kai Švč. Mergelei Marija maitino kūdikėlį Jėzų.

Lietuvoje margainis vadintas bernadagiliu, daržodagiu, gardobenediktu, kardobenediktu, marijondagiu, Marijos kardu, šventadagiu ir net ožiu.

Garsus Kretingos pranciškonų vienuolyno kunigas Jurgis Ambraziejus Pãbrėža dar XIX a. pirmoje pusėje užbaigtame didžiausiame moksliniame veikale „Taislius augyminis“ apie tikruosius margainius taip rašė: „Žemaitijoje auginami kai kuriuose daržuose ir vadinami Marijos kardu.“

Dygliuotas ir ryškus

Tikrieji margainiai užauga gana aukšti, 60–150 cm, tvirtais, storais, plaukuotais stiebais. Stambūs ir platūs lapai yra pliki, odiški, išilgai gyslų išmarginti baltomis dėmėmis. Įlankstytai plunksniškai karpytas lapalakščio kraštas dygliuotas ir dygliuotai dantytas.

Margainio keras.

Šie augalai žydi liepą–rugpjūtį, žiedų trikampių skraistlapių viršūnė susiaurėja į ilgą dagį. Knygoje „Lietuvos flora“ (1980 m.) nurodyta, kad vainikėlis būna purpurinis arba baltas. Dažniau sutinkami augalai purpurinės spalvos žiedais. Vaisiai tamsiai rudi, lygūs, 7 mm ilgio, turi skristukus.

Margainiui auginti parenkama humusinga, neužmirkusi dirva. Dauginamas sėklomis – sėti galima spalį arba pirmoje pusėje balandžio. Augalai stambūs, tad vienas nuo kito turėtų augti 15–20 cm atstumu.

Salotoms ir kavai, verdamas, kepamas

Nuo seno margainis vartotas ir maistui. Manoma, kad senuosiuose Dioskorido ir Plinijaus raštuose silybum pavadinimu minimas į maistą dėtas dygus augalas yra margainis. Iš tiesų jauni, švelnūs, bespygliai tikrojo margainio lapeliai puikiai tinka ruošti salotas.

Jauni margainių stiebai ir žiedynai gali būti verdami ar kepami. Maistui tinka ir vandenyje išmirkytos margainių šaknys. Iš skrudintų vaisių ruošiamas kavos pakaitalas. Vaisių miltų galima dėti kepant duoną ir kitus kepinius.

Pažastinis žiedas.

Gydo graižas ir sėklos

Margainio naudojimas nudegimams, kepenų ir tulžies pūslės ligoms gydyti aprašytas Dioskorido veikaluose ir Avicenos Kanone.

„Lietuvos floroje“ rašoma, kad lapai ir vaisiai tinkami skausmą malšinantiems kompresams ir įdūrimams gydyti.

Lietuvos senoliai nuo seno tikrąjį margainį augino darželiuose kaip puikų vaistą varginant virškinimo sutrikimams. Kretingiškė, vadinusi margainį labai senu augalu, yra sakiusi šitaip: „Gardobenediktas yra nepaprastas vaistas nuo skrandžio“. Ji pasidalino ir gydančios arbatos receptu, kuriame vaistingas mišinys sudaromas iš margainio, valerijono šaknies ir keleto pupalaiškio šakelių. Keletą minučių pavirinus – arbata paruošta vartojimui. Margainio arbatą gėrė nuo dieglių, radikulito skausmų, persišaldžius ir net nuo akių ligų.

Sunokę margainiai.

Vaistinė žaliava – margainių vaisiai (Silybi mariae fructus, Cardui mariae fructus). Renkami sausi neišsiskleidę graižai (rugpjūčio pabaigoje–rugsėjį), džiovinami pavėsyje paskleidus ant popieriaus ar audinio.

Margainio vaisiuose yra 1,5–3 proc. silimarino, kurio svarbiausias aktyvus junginys – silibinas (= silibininas), flavonoidų, fitosterolių, augalinių aliejų (iš jų 60 proc. – linolinės rūgšties), baltymų, gleivių, vitamino K, makro- ir mikroelementų (kalio, kalcio, vario, magnio, cinko, seleno ir kitų).

Šiuolaikinėje farmacijos pramonėje labiausiai vertinamas margainio sėklų ekstrakte esantis silimarinas. Dėl antioksidacinio ir priešuždegiminio poveikio jis puikiai taikomas odos ir vidaus organų ligų profilaktikai ir gydymui. Silimarinas pasižymi savybėmis, gebančiomis stimuliuoti kepenų ląstelių regeneracijos procesus, tad margainio preparatai vartojami kepenų funkcijai gerinti ir gydyti.

Sudygę tikrieji margainiai.

Dėl spazmolitinio ir tulžies varomojo veikimo margainio preparatai taikomi gydant kai kurias tulžies pūslės ligas, storosios žarnos ir skrandžio gleivinės uždegimus, radikulitą, kojų venų išsiplėtimą ir kitas ligas. Trintų margainio sėklų ir džiovintų lapų ekstrakto dedama į diabeto ir dietinius preparatus.

Tik nereikėtų pamiršti, kad margainio preparatai pasižymi ne tik gydomuoju, bet ir šalutiniu poveikiu. Vartojant per ilgai ar per dideles dozes, gali pasireikšti rėmens negalavimas ar viduriavimas, tad prieš vartojimą būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

 

 

Lietuvos liaudies buities muziejaus Kultūrinio kraštovaizdžio skyriaus vyresnioji muziejininkė Rasa ŽUMBAKIENĖ

Rasos Žumbakienės ir Rimgaudo Žaltausko nuotraukos

 

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis