Tikslinamas krizinis biudžetas – kas numatoma žemės ūkiui?

Vakar, trečiadienį, Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) apsvarstė tikslinamo valstybės biudžeto dalį, susijusią su žemės ūkiu. Tikslinamu biudžetu Vyriausybė siekia sušvelninti neigiamus socialinius ir ekonominius padarinius dėl Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą sukeltos geopolitinės krizės.

Pasigedo ministro

KRK posėdyje, kuriame buvo svarstoma ir Vyriausybės ataskaita, Seimo nariai pasigedo žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko. Paaiškėjo, kad jis išvykęs į suplanuotą komandiruotę Estijoje. KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis, atsivertęs Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) interneto puslapį, kraipė galvą – tos dienos

oficialiai skelbiamoje politinės vadovybės darbotvarkėje buvo aiškiai parašyta, kad tuo metu ministras turi dalyvauti KRK posėdyje, jokios komandiruotės nenurodytos.

Kilo apsčiai klausimų, į kuriuos atsakyti reikėjo ministerijos pirmojo asmens komentaro. Pavyzdžiui, Vyriausybės ataskaitoje įvardyta, kad ŽŪM yra viena iš keturių ministerijų, kurios pernai labiausiai sumažino administracinę naštą. Tai nuskambėjo ganėtinai keistai, gal net ironiškai ne tik žemdirbiams, bet ir politikams. Tikslinamam biudžetui, kurį komentavo ŽŪM Finansų departamento direktorė Regina Mininienė bei finansų viceministras Gediminas Norkūnas, po nelengvos diskusijos KRK pritarė, tačiau pasiūlė atsižvelgti į siūlymą.

Numatytos lėšos kofinansavimui

Finansų ministerijos parengtu projektu siūloma 9,3 mln. Eur skirti nukentėjusiems žemės ūkio sektoriams. Tai prisidėjimas iš nacionalinio biudžeto prie ES skirtų 7,7 mln. Eur, kuriuo numatoma išimtinė sureguliavimo pagalba žemės ūkio sektorių gamintojams. Lietuva naudojasi galimybe 200 proc. prisidėti prie paramos.

Kofinansavimo krepšelis sudarytas atsižvelgiant į valstybės paramai kiaulininkystės sektoriui teikti anksčiau numatytus skirti 6,1 mln. Eur (dėl šios sumos dar laukiama EK reakcijos – ji bus patvirtinta ar ne). Turi būti parengtos atitinkamos taisyklės, informuota EK. „Šiuo metu daroma viskas, jau turime pirmuosius projektus“, – sakė R. Mininienė, pridurdama, kad kai kurie projektai jau pateikti derinti.

Garantijoms bus, lengvatinėms paskoloms – ne

Pagal naująjį reglamentą galima teikti garantijas lengvatinėmis sąlygomis ir lengvatines paskolas. ŽŪM vylėsi, kad Lietuva ūkio subjektams galės pasiūlyti pasinaudoti abiem galimybėmis.

Tačiau rezultatas yra toks: Finansų ministerija sutinka padidinti garantijų limitą didesne dalimi nei buvo prašoma – prašyta didinti nuo 167 mln. iki 210 mln. Eur, o bus didinama iki 257 mln. Eur. Tačiau papildomai padidinti lengvatinių paskolų krepšelį atsisakyta. Finansų viceministro G. Norkūno aiškinimu, teikiant valstybės garantijas faktiškai ūkio subjektams galima suteikti 3–4 kartus didesnę kreditų sumą. O duoti tiesioginę paskolą nėra valstybei būdinga funkcija.

ŽŪM vis dėlto turi neblogų žinių. Atsižvelgiant į tai, kad brangsta pašarai, sėklos, trąšos, trūksta apyvartinių lėšų, paskolų poreikis yra didelis, taip pat buvo prašoma galimybės perskirstyti ministerijos valdomus asignavimus bendrajam finansavimui ir  lengvatinėms paskoloms skirti 13 mln. Eur. Šiam siūlymui pritarta, tad liepos mėnesį, notifikavus naują schemą, lengvatinių paskolų priemonę galima bus paleisti, voke iš viso susidarys 20 mln. Eur. Taip pat KRK buvo informuotas, kad žemės ūkio verslo įmonės galės pretenduoti į paramos verslui (120 mln. Eur) krepšelį, numatytą išlaidoms už energetinius išteklius mažinti. Deja, trąšų kainų mažinimo galimybė nėra numatyta.

Vėl trūksta VMVT poreikiams

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) būtini finansavimo poreikiai vėl lieka nepatenkinti: 300 tūkst. Eur konfiskuotų valstybei perduotų gyvūnų priežiūros ir saugojimo funkcijoms užtikrinti; dar 143 tūkst. Eur karo pabėgėlių gyvūnams augintiniams. Finansų viceministras G. Norkūnas pastebi, kad svarbiausias akcentas – pasirūpinti žmonėmis. Gyvūnai augintiniai nesą prioritetas. Ukrainiečiams grįžtant namo, keturkojai kaip buvo įleisti į šalį, lygiai taip pat lengvai ir būsią išleisti.

Su tuo nenori sutikti VMVT direktorius Mantas Staškevičius. Jis primena, kad šie metai paskelbti Gyvūnų gerovės metais, o gyvūnai augintiniai nuo karo bėgantiems ukrainiečiams yra labai svarbūs, lemia žmogaus gerovę. Vieno keturkojo veterinarinė patikra (kartu su ženklinimu, skiepijimu ir kt.) atsieina apie 100 Eur. Lietuvoje yra jau beveik 700 tokių gyvūnų augintinių.

KRK nutarė siūlyti tobulinant projektą atsižvelgti į VMVT poreikius, iš ŽŪM numatytų asignavimų veterinarijai dar duoti 143 tūkst. Eur. Tai būtų lėšos iš krepšelio, numatyto nemokamam gyvūnų augintinių ženklinimui. Nemokamo ženklinimo terminas baigiasi gegužės 1-ąją, o reikalai stringa. Šio Seimo komiteto, kaip ir kitų papildomų komitetų, išvadas dar apsvarstys Biudžeto ir finansų komitetas. Parlamento posėdyje biudžeto svarstymo procedūra numatyta ateinančią savaitę, balandžio 28 d.