Tikslioji žemdirbystė: kuo išmaniosios technologijos gali pasitarnauti šalies ūkininkams

Naujų partnerysčių ir modernių technologinių sprendimų poreikį žemės ūkio sektoriuje vis labiau diktuoja aukšti aplinkosaugos reikalavimai, klimato kaita ir produkcijos kainų svyravimai. Siekdama padėti ūkininkams dirbti efektyviau ir taip išspręsti minėtus iššūkius, kompanija „GeoFace“ sukūrė naują tiksliosios žemdirbystės sistemą. Ją naudosiantys ūkininkai nuotoliniu būdu galės stebėti situaciją laukuose, gauti tikslią momentinę konsultaciją, planuoti reikalingus darbus ir prognozuoti derlių, o svarbiausia – tai galės padaryti neišeidami iš namų.

Svarbiausios „GeoFace“ naudos, kurias gaus programos vartotojai:

• azoto tręšimo žemėlapių formavimas – ar jums iki šiol buvo reikalingas agronomas, kad galėtumėte tręšti pasėlius kintama norma? Su „GeoFace“ galite susikurti kintamos normos azoto tręšimo žemėlapius vos per keletą minučių ir tam nereikalingos agronominės žinios;
• melioracijos žemėlapių peržiūra – jums nebereikia gaišti laiko ieškant laukų melioracijos žemėlapių – „GeoFace“ sistemoje juos galite pasiekti vos dviem paspaudimais;
• derliaus prognozavimas – sunku planuoti sezono pajamas? Naudodamiesi derliaus prognozavimo įrankiu galite preliminariai sužinoti būsimas lauko pajamas;
• darbas su agronomu / konsultantu – nuo šiol su agronomu dirbti dar paprasčiau: galite duoti savo laukų prieigą kitam vartotojui, kuris konsultuoja jūsų ūkį, ir gauti konsultacijas greičiau bei paprasčiau;
• pasėlių purškimų, tręšimų žurnalo formavimas – pasėlių priežiūros darbai lengvai, paprastai ir greitai gali būti fiksuojami programoje, kurioje išlieka kiekvieno lauko priežiūros istorija, išlaidų struktūra ir pelningumas;
• augalų apsaugos produktų, kenkėjų ir ligų katalogas – neatpažįstate kenkėjo, ligos ar piktžolės lauke? Tai padaryti padės kenkėjų, ligų ir piktžolių katalogas.

Šie siūlymai orientuoti į ūkininkus ir kitas, augalininkystės verslą praktikuojančias įmones, skatina pasidomėti „GeoFace“ programa ir net pradėti praktinį bendradarbiavimą.

Moderniosios augalininkystės technologijos Lietuvoje

Tai, kas yra tiksliosios technologijos žemės ūkyje, gerai apibūdinusios mokslo institucijos. Štai VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų kolektyvas, kuriam vadovauja prof. Egidijus Šarauskis, teigia, kad „tikslioji žemdirbystė yra technologija, į vieną visumą jungianti agronomijos, informatikos ir inžinerijos žinias, praktiškai pritaikomas žemės ūkyje“.

Šių tiksliųjų technologijų kūrimą sudaro trys žingsniai. Pirmasis – tai informacijos rinkimas. Šiuo atveju ji renkama išnaudojant GPS ryšio galimybes, fotografuojant laukus, juos skenuojant, atliekant dirvožemio tyrimus ir analizuojant kitų pasaulio autorių paskelbtus šios srities mokslo darbus. Antrasis ir sudėtingiausias žingsnis – surinktos informacijos apdorojimas. Norint įdiegti tiksliosios žemdirbystės technologiją ūkininkui nepakanka žinoti dirvožemio sudėtį ir pagal tai berti daugiau ar mažiau sėklų ar trąšų. Surinktus duomenis reikia apdoroti informacinių technologijų algoritmais, atsižvelgti į priimamų sprendimų ekonominį efektyvumą bei aplinkosauginę naudą. Tik tada galima žengti trečiąjį žingsnį – pateikti rekomendacijas ūkininkams. Ūkininkas duomenis perkelia į sėjamosios kompiuterį ir lauku važiuoja naudodamasis atitinkamomis GPS koordinatėmis bei žemėlapiu, o technika kintamas produkto normas paskleidžia arba įterpia konkrečiose lauko vietose.

Naujausią augalininkystės veik­los programą „GeoFace“ siūlome vykstant revoliuciniams pokyčiams šalies žemdirbystės praktikoje. Lietuvoje ypač išpopuliarėjo tiesioginė sėja į neskustas ražienas ir daugkartiniai pasėlių purškimai trąšų, augimo reguliatorių, biostimuliatorių, bakterinių preparatų ir įvairių rūšių pesticidų mišiniais. Keičiasi Europos Sąjungos (ES) ir kartu Lietuvos reikalavimai žemės ūkio verslui, griežtinamos veiklos sąlygos. Todėl manome, kad naujos išmaniosios technologijos gali padėti ūkininkams suderinti gausybę skirtingų sprendimų, kurie yra taikomi pasėlių priežiūros metu.

Padės sumažinti agrotechninių klaidų

Ūkininkai ir kai kurie mokslo darbuotojai jau dabar yra pastebėję, kad dabartiniai agrotechninių veiksnių pokyčiai, kurie yra viešai populiarinami, ne visada turi mokslinį agronominį pagrindimą. Net ES naujosios programos nėra šimtu procentų pagrįstos išsamiais teoriniais tyrimais. Antai, siūloma griežta beariminė sistema, kurioje nelieka vietos ražienų skutimui, ir kartu įsipareigojama vykdyti naujus ES reikalavimus: 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą, 20 proc. sumažinti tręšimo normas, uždrausti ilgalaikių žolynų (pievų bei ganyklų) suarimą, siekiant juos persėti ir tokiu būdu nors 1,5–2,5 karto padidinti produktyvumą. Arba: siūloma tiesioginė sėja į ražienas, esančias žemo humusingumo priemolių dirvose, ir net trumpalaikės sausros atveju gaunama sėja į grumstuotą žemę. To pasekmė – žemas sėklų daigumas ir silpnas pradinis augalų augimas.

Mes tikimės, kad nauja tikslioji technologija „GeoFace“ padės lengviau valdyti informaciją ir išvengti minėtų agrotechninių niuansų, nes ūkininkai gaus visą jiems reikalingą informaciją einamuoju laiku. Pasėliai bus nuolat vertinami ir pagal gautus rezultatus bus kur kas lengviau priimti savalaikius sprendimus.

Šiuo metu rinkoje siūlomos technologijos nėra dabartinio laikotarpio produktas. Jos pradėtos kurti prieš 25–30 metų, kuomet įsitvirtino kompiuterizacijos era. Jau tada kai kurie smalsesni bei turtingesni ūkininkai iš Vakarų Europos fermerių nusipirko šių automatizuotų moderniųjų technologijų kopijas. Pradėjus su jomis dirbti greitai paaiškėjo, kad daugelyje iš jų sudaryti algoritmai ne visiškai sutampa su Lietuvos dirvožemių klimatinių sąlygų reikalavimais. Prasidėjo programų algoritmų korektūra, įtraukiant lietuviškų ūkių informaciją. Ši korektūra vis dar tęsiama ir ji sugeneravo nemažai naujų tyrimų.

Nuo minėtų tyrimų priklausys, kokį pasisekimą įgaus ir moderniausia šio laikotarpio programa „GeoFace“. Mūsų nuomone, ji turėtų stipriai sumažinti daromų agrotechninių klaidų kiekį. Taip pat padėti nustatyti investicijų poreikio prioritetus ir netgi apskaičiuoti galimą ekonominį efektyvumą. Manome, kad šia programa galėtų naudotis net ir tie ūkiai, kurie dar nėra visiškai apsirūpinę šiai programai įgyvendinti reikalinga tiksliąja įranga. Galimybė įvertinti pasėlius, turėti aktualiausią informaciją realiu laiku ir pagalba priimti optimalius sprendimus koreguojant pasėlių priežiūros darbus per visą vegetacinį periodą yra ypač svarbi, siekiant išvengti klaidų, žinoti atskirų laukų pelningumą ir visą tai suvaldžius pasiekti geriausią rezultatą. Taigi tikrąją šios programos vertę galima atrasti tik ją išbandžius.

Andrius LUKOŠEVIČIUS

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

AB „Linas Agro“ nuotraukos

2021-03-20