Kaip „Ūkininko patarėjui“ prisipažino Kelmės r. savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius, išjudinti TMTG nėra paprasta. „Pakalbėti yra viena, o padaryti – kita. Esu susidūręs su produktų perdirbimu, žinau, kokie yra reikalavimai ir kokių sunkumų iškyla“, – pokalbį pradėjo meras. Jo teigimu, jų savivaldybėje kol kas veikiančių TMTG nėra. „Tačiau viena švietimo įstaiga ketina pradėti šį procesą – ji svarsto galimybę organizuoti maisto tiekimą savarankiškai, turi visą reikalingą įrangą ir šiuo metu sprendžia organizacines problemas. Tikimasi, kad jau kitų metų pradžioje sumanymas bus įgyvendintas“, – vylėsi I. Petkevičius.
Pasak Kelmės r. savivaldybės mero, tam, kad TMTG veiktų efektyviau, pirmiausia reikia kompleksinio požiūrio. Reikėtų mažinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos keliamus reikalavimus žmonių sveikatos išsaugojimui bei higienai, kurie šiuo metu yra pertekliniai. Jei ūkiams nebūtų taikoma tiek daug perteklinių reikalavimų, visa tai būtų galima įgyvendinti kur kas paprasčiau.
„Svarbiausia, kad atsirastų abipusis interesas – tiek tiekėjo, tiek vartotojo. Procesas taptų efektyvesnis, kai logistika būtų aiškiai organizuota. Dabar, kai vienai įstaigai reikia atvežti nedidelį kiekį produktų, logistika tampa ekonomiškai neefektyvi. Dirbant šia kryptimi, svarbu spręsti iškylančias problemas operatyviai, bet tai galima padaryti tik esant nuolatiniam dialogui tarp visų suinteresuotų pusių. Žinoma, sunkiausia yra pralaužti ledus“, – kalbėjo ŪP pašnekovas.
Kitokia situacija – Lazdijų r. Šio rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė ŪP teigė, kad jiems TMTG principai jau seniai yra ne tik idėja, bet kasdienybė. „Mūsų ugdymo įstaigos dalį produktų gauna iš vietinių ūkininkų – ne per tarpininkus, o tiesiogiai iš gamintojų. Savivaldybės administracija remia, kad mokyklos ir darželiai nebūtų priklausomi nuo privataus verslo valgyklų paslaugų, o pačios įstaigos organizuotų vaikų maitinimą. Iššūkių, su kuriais susiduriame, tikrai nestinga. Tai – logistika ir tiekimo mastas. Kai kuriems ūkininkams nelengva tiekti produktus mažais kiekiais, nes kelionės laikas, transportas, suderinimas su įstaigų grafiku pareikalauja papildomų išteklių. Taip pat yra ir administracinė našta – dokumentai, kokybės sertifikatai, NKP ženklinimas ir pan. Kai produktų kiekiai mažesni, tai ūkininkams gali būti sudėtinga viskuo pasirūpinti. Įvardysiu ir finansines investicijas – virtuvės, valgyklos remontas, tinkama įranga taip pat reikalauja nemažai lėšų“, – pasakojo A. Miškinienė.
Ji minėjo, kad rezultatai, dirbant su TMTG, yra ryškūs – vaikai valgo šviežią, vietoje pagamintą maistą, yra galimybė rinktis kokybišką nacionalinės kokybės (NKP) ar ekologišką produkciją. Merė teigė, kad per penkerius metus beveik visų Lazdijų r. ugdymo įstaigų virtuvės ir valgyklos buvo suremontuotos ir aprūpintos modernia įranga. Neseniai Lazdijų mokykloje-darželyje „Kregždutė“ buvo kapitališkai atnaujinta virtuvė, valgykla tapo dvigubai didesnė. Liko tik vienas objektas – kitą vasarą bus atnaujinta Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“ virtuvė. Visa tai rodo, kad TMTG modelis šiame rajone ne tik veikia, bet ir nuosekliai stiprėja, o savivaldybės administracija sudaro sąlygas vietos produkcijai patekti į mokyklas ir darželius, skatina naudoti NKP ar ekologišką maistą.
„Ugdymo įstaigų virtuvėse atsisakius privačių tiekėjų, vietos ūkininkai įgavo dar daugiau galimybių tiesiogiai tiekti savo produkciją. Tai skatina ūkininkų bendradarbiavimą, kad būtų paprasčiau tiekti produktus į daug vietų ar gaminti didesnius kiekius“, – pabrėžė merė.
Lazdijų r. savivaldybės merė ŪP sakė, kad iš valstybės tikėtųsi priemonių ir paramos, kurios leistų dar labiau išplėsti TMTG šiame rajone. „Reikalingas logistikos ir tiekimo grandinės palaikymas, skatinant bendrus ūkininkų transporto ir sandėliavimo sprendimus, kad mažesni ūkininkai galėtų tiekti be didelių kaštų. Reikėtų finansuoti infrastruktūros plėtrą – šaldymo, laikymo patalpų, agregavimo centrų įrengimą bei eksploataciją, kad produktai galėtų būti tvarkingai surinkti ir saugomi iki išvežimo. Labai svarbu supaprastinti administracinę naštą, keliant mažesnius reikalavimus ūkininkų dokumentacijai, tiekiant mažus kiekius, ir suteikti konsultacijas bei mokymus ūkininkams apie viešuosius pirkimus, NKP ženklinimo procesus, maisto saugos reikalavimus“, – vardijo A. Miškinienė.
Ji minėjo, kad valstybės finansinė parama būtų svarbi atnaujinant valgyklų ir virtuvių infrastruktūrą, nes ji dažnai nepritaikyta gaminti maistą iš vietinių produktų. Pasak merės, reikėtų stiprinti valstybės lygio politiką, kad TMTG taptų prioritetu ne tik deklaratyviai, bet ir praktikoje – su reikiama parama ir kontrolės mechanizmais. „Būtina kurti skatinimo mechanizmus savivaldybėms, pasiruošusioms perimti maitinimą savarankiškai, pvz., numatyti finansavimą sutartims perimti, užtikrinti pereinamąjį laikotarpį“, – dėstė ŪP pašnekovė.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis ŪP pastebėjo, kad jei TMTG bus valstybės prioritetas, tai reikštų, kad ji skirs daugiau dėmesio tai sričiai. „Tai būtų puiku. Bet neaišku, ar nebus taip, kad Vyriausybė nenumatys lėšų prioriteto įgyvendinimui, o jį įgyvendinti turės savivaldybės savomis lėšomis? Toks prioritetų įgyvendinimo iškraipymas tikrai būtų vertinamas neigiamai“, – kalbėjo G. Vaičionis.
Jo teigimu, savivaldybės gali padėti stiprinti TMTG įvairiomis priemonėmis, pavyzdžiui, jos gali rekonstruoti valgyklas, skirti kompensacijas įstaigoms, diegiančioms TMTG, teikti metodinę ir techninę pagalbą, organizuojant viešuosius pirkimus, atnaujinti tiekėjų duomenų bazes.
„Kokios pagrindinės kliūtys stabdo viešąsias įstaigas pirkti produkciją iš vietos ūkininkų? Savivaldybių administracijos akcentuoja ribotą ūkininkų produkcijos pasiūlą, didėjančią administracinę naštą, organizuojant viešuosius pirkimus, žaliųjų ir viešųjų pirkimų teisinės bazės problemas. Kokios pagalbos iš valstybės reikėtų savivaldybėms? Supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras, TMTG prilyginti žaliesiems pirkimams, taikyti tam tikras finansines paskatas“, – vardijo LSA patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugsėjo 23 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.