Kovos dėl BŽŪP ir ES biudžeto – dabar rengiama ūkininkų protesto akcija

Pavojus maisto saugumui

Copa-Cogeca taip motyvuoja savo renginio tikslus: „Tuo metu, kai Europa susiduria su persidengiančiais iššūkiais – nuo geopolitinio nestabilumo ir ekonominio ar teisinio neapibrėžtumo iki klimato kaitos ir besikeičiančios pasaulinės prekybos dinamikos – vienas dalykas yra aiškus: aprūpinimas maistu yra saugumas. Kitaip tariant, ES negali pasiekti tikros strateginės autonomijos, neužtikrindama savo žemės ūkio sektoriaus. O šio saugumo pagrindas yra stipri, bendra ir gerai finansuojama žemės ūkio politika. Tačiau šiai architektūrai gresia pavojus“.

Europos ūkininkus vienijanti organizacija teigia, jog EK pasiūlymas centralizuoti ES finansavimą į vieną fondą gali suteikti tam tikrą biudžeto lankstumą, tačiau kyla pavojus, kad BŽŪP bus išskaidyta į sistemą, „kurioje būtų mažiau dėmesio, mažiau garantijų ir nėra bendros vizijos“: „Dviejų ramsčių BŽŪP pakeitimas vienu nacionaliniu programavimo modeliu susilpnintų bendrąją rinką, atidėtų būtinas investicijas ir sukurtų didelių skirtumų tarp valstybių narių, tuo pačiu metu keliant grėsmę ūkininkų pajamoms, kenkiant tvarumui ir žemės ūkio maisto grandinės stabilumui net ir už ES ribų“.

Nėra aiškumo

Tikimasi, kad Europos Komisija jau trečiadienį pristatys apytikslę daugiamečio ES biudžeto ir BŽŪP nuo 2028 m. struktūrą. Tačiau, kaip rašo agrarheute.de, vis dar neaišku, kokiu mastu ES žemės ūkio politikos lėšos ar jos dalys, kaip antai, antrasis ramstis, turėtų būti sujungtos su kitais ES fondais, pavyzdžiui, Sanglaudos fondu.

Teigiama, kad antroje paketo dalyje, kuri pagal išankstinį planą turėtų būti pateikta rugsėjo 3 d., bus paskelbta daugiau informacijos apie BŽŪP reformą.

Be to, vis dar sklando gandai, kad 3gali būti pateikti tik du BŽŪP reglamento pasiūlymai. Dabartinė ES žemės ūkio reforma vis dar suskirstyta į tris pagrindinius teisės aktus – BŽŪP strateginio plano reglamentą, Horizontalųjį reglamentą ir Bendro rinkos organizavimo (BRO) reglamentą. Ankstesnę reformą sudarė keturi reglamentai.

Todėl Europos ūkininkų susivienijimas nerimauja dėl ateities: „ES biudžetas yra ne tik techninė diskusija – tai svarbus politinis klausimas, ypač žemės ūkiui. Neturint aiškios ir apsaugotos biudžeto eilutės, skirtos paremti Europos žemės ūkio sistemą, Europos žemės ūkio politika gali žlugti kaip kortų namelis. Daugybiniai ES žemės ūkio sektoriaus perėjimai – aplinkosaugos, skaitmeniniai ir ekonominiai – gali būti įgyvendinti tik tinkamai finansuojant. Todėl negalime pritarti BŽŪP išskaidymui į vieną fondą, bet kokiems žingsniams link tolesnio renacionalizavimo ar skubotam pasiūlymui dėl kitos BŽŪP, pateiktam liepos mėnesį kartu su daugiamete finansine programa (DFP) po 2027 m., ypač be aiškumo dėl išteklių, valdymo ar tinkamų konsultacijų su žemės ūkio sektoriumi“.

Lietuvos ūkininkų balsas

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad mūsų šalies ūkininkų dalyvavimas „Copa-Cogeca“ akcijoje priklausys nuo būsimų Briuselio sprendimų: „Šiuo metu vyrauja daug neaiškumo, tad tikrai negaliu pasakyti, ar dalyvausime akcijoje. Taip, atskiri šios tarptautinės organizacijos nariai pasiryžę protestuoti, ypač aktyvūs šioje srityje lenkai, belgai, dar kelios šalys... Tačiau kiek mus pasiekė informacija, neplanuojamas ten labai masinis piketas, kuris smarkiai sudrebintų Briuselio kabinetų sienas. O dėl ko taip yra? Dėl to, jog iki šiol neaišku, koks bus politinis sprendimas tos dienos posėdyje. Lieka nebeaišku: ar tai protestas prieš mums kenksmingą politiką, ar padėkos akcija, skirta tam atvejui, jeigu į visus mūsų reikalavimus bus atsižvelgta...“

R. Juknevičius sutinka, kad gandai bei signalai iš Briuselio kol kas nėra labai palankūs: „Tie iš Briuselio sklindantys signalai mus jau seniai kelia nerimą, todėl kartu su „Copa-Cogeca“ jau vykdėme akciją, pavadintą „Kortų namelis“... Ši akcija buvo visose ES šalyse koordinuojama iš centrinės „Copa-Cogeca“ būstinės ir vyko visur, kur tik yra organizacijos padaliniai. O ši akcija, kuri dabar planuojama, bus organizuojama konkrečiai belgų padalinio. Jeigu mes tikrai pajusime, kad Briuselyje formuojasi mūsų ūkininkams nepalanki politinė valia ir reikalai pasisuks blogiausiu mums scenarijumi tą dieną vyksiančiame posėdyje, tuomet, žinoma, ir mes aktyviai sudalyvautume. O kol kas nėra išimtas leidimas masinei akcijai, nėra komandos, kad tą Briuselyje vyksiančią akciją reikia kažkaip palaikyti kitose ES šalyse, kaip tai buvo „Kortų namelio“ atveju, tad mes kol kas ruošiamės sulaukti politinio rezultato. Čia, kaip ir visada, jeigu politinėse derybose nelieka kitų kortų, tuomet protestas tampa ta pagrindine korta, galinčia nulemti jų baigtį. Tačiau ūkininkai į protestus žvelgia labai atsakingai, nes priešingu atveju ir ši korta gali būti labai greitai devalvuota... Mes suprantame savo atsakomybę prieš ūkininkus ir nenorime jų klaidinti, nežinodami būsimų sprendimų turinio. Bet visose bendruomenėse yra tų vadinamųjų karštakošių, kurie nėra linkę paisyti bendrų sprendimų, tad ir pas mus LŪS yra toks radikalusis sparnas, kuris visais atvejais linkęs audringais protestuoti – galbūt yra manančių, kad reikia skubėti, galbūt taip norima į save atkreipti dėmesį. Todėl kartais girdime iš šio sparno atstovų, kad mūsų pozicija ar protestai yra pernelyg minkšti, bet taip yra visoje ES, nieko tame naujo...“

Konkretūs reikalavimai

„Copa-Cogeca“ renka parašus po peticija ir išdėsto keturis pagrindinius reikalavimus Europos Komisijai:

*Atskiras ir padidintas BŽŪP biudžetas yra vienintelis būdas paremti ūkininkus ir užtikrinti aprūpinimą maistu: BŽŪP turi išlaikyti savo vientisumą, turėdama dviejų ramsčių struktūrą ir aiškią, atskirą, pagal infliaciją pakoreguotą biudžeto eilutę kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP). Jo ”ištirpdymas” bendrame fonde sukelia riziką, kad BŽŪP finansavimas konkuruos su kitais politikos prioritetais, o tai faktiškai lemtų didelį paramos sumažėjimą. Tai padidins netikrumą ir pakenks Europos ūkininkų išlikimui, ES aprūpinimui maistu ir žemės ūkio ateičiai.

*Išsaugoti bendrumą žemės ūkio politikoje ir atmesti žemės ūkio politikos renacionalizavimą: BŽŪP raidė „B“ turi būti išsaugota! Tolesnis renacionalizavimas suskaidys bendrąją rinką, padidins nelygybę tarp valstybių narių ir destabilizuos kaimo bendruomenes bei ūkininkų pajamas.

*BŽŪP stovi ant dviejų kojų: turi būti išlaikyta dviejų ramsčių BŽŪP architektūra, t. y. dualistinė BŽŪP struktūra, apimanti tiesioginę paramą ir kaimo plėtros finansavimą (EŽŪGF ir EŽŪFKP). BŽŪP integravimas su kitomis politikos sritimis pakenktų ilgalaikėms investicijoms į žemės ūkį kaimo vietovėse, taip pat inovacijų diegimui, kartų atsinaujinimui ir aplinkos tvarumui.

*Reformos neįmanomos be aiškumo dėl išteklių: ES turėtų nustoti statyti vežimą prieš arklį: bet kokia BŽŪP reforma turi būti vykdoma skiriant pakankamai finansinių išteklių, nuoširdžiai ir laiku konsultuojantis su ūkininkais bei žemės ūkio kooperatyvais. Skuboti pasiūlymai be poveikio vertinimo gali padaryti ilgalaikę žalą ES ūkininkavimo modeliui ir bendruomenės įsitraukimui.

Parašų rinkimas prasidėjo dar birželio 19 d., ir tęsis visą vasarą.

Parengė Ričardas Čekutis