Transporto sektorius tikisi investicijų į žaliąjį transportą proveržio

Tvarus transportas yra vienas iš pagrindinių ES žaliojo susitarimo elementų, todėl sektorius patiria ypač didelį suinteresuotų asmenų spaudimą. Transporto įmonės negali laukti geresnių laikų ir jau dabar privalo ieškoti sprendimų, kaip sumažinti išmetamą CO2 kiekį.

Ateinantys tvarumo reikalavimai ir teisinis jų reglamentavimas, įpareigojantys įmones teikti Tvarumo ataskaitas, iš esmės pakeis žaidimo taisykles. Netrukus įsigaliosiantys reikalavimai palies visas transporto bendroves, nes didieji klientai, užsakantys prekių pervežimą, reikalaus informacijos apie CO2 pėdsaką iš visų tiekimo grandinės atstovų.

Vienos auksinės taisyklės, kaip pasiekti tvarumą transporto sektoriuje nėra, bet yra kelios kryptys, kaip link to judėti. Viena jų – inovacijų diegimas ir transporto parko keitimas į naujesnes technologijas, mažiau taršius automobilius, kurie varomi, pavyzdžiui, elektra, biodujomis ir vandeniliu.

Elektromobiliai, vandenilio technologijos, biokuras ir kitos žaliosios technologijos, tai – ateities transporto sprendimai, kurie sumažina anglies dioksido išmetimą. Subsidijos, mokesčių lengvatos biometano, elektromobilių, vandenilio technologijų, žaliosios infrastruktūros plėtros projektams yra būtinos siekiant realaus proveržio dekarbonizuojant transporto sektorių.

Tačiau norint įdiegti šiuos sprendinius paprastai būtinos didžiulės investicijos – reikalingi infrastruktūriniai sprendimai, transporto įmonės turi keisti turimus vilkikus į mažiau taršius. Tokios iniciatyvos gali padidinti sąnaudas trumpuoju laikotarpiu, „žalesni“ vilkikai šiandien yra 2–3 kartus brangesni, o galimą naudą, gautą dėl išmetamųjų teršalų mažinimo, gali būti sunku įvertinti. Dažnu atveju ir klientai, t. y. transportavimo paslaugų užsakovai, dar nėra pasiruošę mokėti daugiau už „švaresnį transportavimą“, logistika vertinama kaip dar viena išlaidų eilutė, reikalinga prekėms gabenti iš vienos vietos į kitą.

Žvelgiant iš dabartinės perspektyvos vilkikų keitimas į tvaresnius, t.y. varomus biodujomis, elektra ir vandeniliu, skamba kaip didelis iššūkis. Šiandien dar nėra pakankamai infrastruktūra, o elektros ir vandenilio technologijos dar neatitinka tolimojo transportavimo poreikių. Tačiau per keletą metų galime tikėtis ženklaus proveržio šioje srityje. 

Jau dabar įmonės, siekiančios ženkliai mažinti CO2 išmetimą, renkasi biokuro sprendimus. Biodujomis varomi vilkikai galėtų būti pirmas žingsnis keičiant transporto parką.

Biometanu varomų vilkikų naudojimas leidžia visiškai atsisakyti iškastinio kuro, be to, iš atsinaujinančių šaltinių – organinių atliekų – išgaunamų dujų naudojimas vilkikuose, palyginti su dyzeliniais varikliais, leidžia 13,5 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Pavyzdžiui, prekybos tinkas „Lidl“ pasirinko vežėjus, kurie naudos Transporto inovacijų asociacijos narių ekologiškais degalais varomus „Scania“ vilkikus prekėms iš logistikos centro Kaune pristatyti. Yra ir daugiau vežėjų, kurie įsigyja panašius vilkikus ir vykdys pervežimus tolimojo pervežimo maršrutais.

Šiandien vieno sprendimo ir atsakymo, kaip dekabonizuoti sektorių neturime, tačiau priemonių, kurias jau dabar galima pradėti taikyti siekiant didesnio tvarumo veikoje, yra ne viena. Žiūrint į ateitį ir siekiant ES išsikeltų ambicingų tvarumo tikslų, reikalingas aktyvus bendravimas ir bendradarbiavimas tarp valstybinių institucijų, formuojančių paramos ir skatinamųjų priemonių teikimą diegiant tvarias transporto technologijas ir infrastuktūrą, verslo įmonių ir vilkikų gamintojų bei infrastruktūros kūrėjų. Be to, partnerystėse reikalingi susitarimai, bendros finansavimo iniciatyvos ir žinių mainų platformos, kuriose dalyvautų tiek verslo, tiek valdžios institucijos. Turime neatsilikti nuo tendencijų ir Lietuvoje diskutuoti, kaip didinti logistikos sektoriaus tvarumą neprarandant įmonių konkurencingumo.

Asta KAZLAUSKIENĖ, Transporto inovacijų asociacijos (TIA) vadovė